Kodėl neužtenka nuolaidų kortelės?
„Pamačiau pasiūlymą, kad dvi tarkuoto fermentinio sūrio pakuotes galima įsigyti už vienos kainą. Apsidžiaugiau, bet… Kasininkė paaiškino, kad toks pasiūlymas galioja tik besinaudojantiems programėle.
O išmaniojo telefono aš neturiu ir apskritai, ar mano amžiuje tokius dalykus išmokti?.. Kodėl nepakanka „Ačiū“ kortelės? Taip išeina, jeigu negebi prisitaikyti, tai mokėk brangiau? Manau, kad aš nesu viena, kuriai tokia naujovė nepatinka. Juk daug vyresnio amžiaus žmonių nesinaudoja mobiliosiomis programėlėmis, bet mes, pensininkai, skaičiuojame kiekvieną centą, todėl perkame akcines prekes. Kodėl, priimant tokias naujoves, nepagalvojama apie pensininkus?“ – dėl apsipirkimo prekybos centre „Maxima“ guodėsi moteris.
Vengia savitarnos kasų
Pašnekovė teigė nuolat patirianti sunkumų, apsiperkant savitarnos kasose, todėl jų vengia. „Pardavėjos turėtų būti supratingos, bet dažniausiai, pamačiusios seną žmogų, nebūna mandagios. Jeigu paprašai pagalbos, pyksta ir skubina“, – atviravo senjorė. Taip pat ji teigė girdėjusi, kad „Iki“ prekybos centras nebeduoda klientams čekio už pirkinius. „Jeigu turėsiu nusiskundimų dėl prekės kokybės, tai kaip tada įrodysiu, kad ją pirkau? Aišku, prekybininkams tik geriau“, – tiesiai šviesiai sakė moteris.
Pats klientas renkasi
„Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė tvirtino, kad tvarka nepasikeitė – kasos čekiai parduotuvėje išduodami. „Apsiperkant „Iki“ parduotuvėje ir naudojantis lojalumo kortele, visus čekius galima matyti ir „Iki“ mobiliojoje programėlėje, todėl, net ir pametus fizinį čekį, apsipirkimo istorija bus matoma“, – teigė ji.
Pasak prekybos tinklo atstovės, reguliariose kasose čekiai yra išduodami visuomet, o apsiperkant savitarnos kasose, pats pirkėjas gali pasirinkti – spausdinti čekį ar jo nespausdinti. Galbūt skaitytoja tai ir turėjo
omenyje?
Popierinių čekių atsisakymas, anot G. Kitovės, leidžia tvariau žiūrėti į resursus, taupyti popierių, tačiau sprendimą, ar reikia fizinio čekio, ar ne – priima pats pirkėjas.
„Kaip ir minėjau, net ir pasirinkus nespausdinti čekio, informacija apie apsipirkimą pateikiama „Iki“ programėlėje“, – tvirtino „Iki“ komunikacijos vadovė.
Netinka? Yra kitų pasiūlymų
Komentaro sulaukėme ir iš „Maximos“ atstovų. Prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė rašė: „Dėkojame mūsų pirkėjai, kad kreipėsi.
Patikiname, kad mums yra svarbus kiekvienas „Maximos“ lankytojas, kuriam užtikriname, kad daugiau nei kelis tūkstančius prekių su specialiu mažos kainos pasiūlymu jis galėtų įsigyti kasdien ir iš įvairiausių prekių
grupių. Pavyzdžiui, vien pieno kategorijoje, kurioje yra ir sūris, turime daugiau nei 200 prekių su akcija ar specialiu pasiūlymu.
O pasiūlymas su programėle, kuria naudojantis kvietėme įsigyti minimą sūrį – tik vienas iš daugiau nei 50 sūrių su akcija ar gera kaina, kuriuos pirkėjai gali įsigyti tiek su fizine „Ačiū“ kortele, tiek naudojantis „Ačiū“ kortele mobiliojoje „Maximos“ programėlėje. Tikime, kad iš šios gausos mažų kainų pasiūlymų kiekvienas pirkėjas ras prekę už jam prieinamą kainą.“
Svarbus artimųjų indėlis
VšĮ „Gėris rankose“ vadovė Diana Kietienė teigė, kad žengti koja kojon su technologijomis vyresnio amžiaus žmonėms – sudėtingiau. Didžioji dalis jų naudoja mygtukinius telefonus, o kai kurie apskritai neturi net ir tokio. „Turime klientų, labai nedaug, kurie įsigiję išmaniuosius telefonus. Mūsų darbuotojai pamoko naudotis jais, tarkim, kaip paskaityti spaudą internete, ir panašiai, bet jiems įsiminti informaciją,
kaip naudotis išmaniosiomis technologijomis, yra sunku. Labai džiaugiuosi, kad mūsų darbuotojai su jais užsiima. Turim ir labai gražų pavyzdį, vieną paslaugų gavėją, kuris įsigijo išmanųjį telefoną mūsų darbuotojos dėka ir tuo labai patenkintas. Aišku, būna trukdžių, nuspaudžia ko nereikia ir telefonas pradeda neberodyti, tuomet jis kreipiasi į kaimyną, kaimynas skambina darbuotojai, o ši nuvyksta pagelbėti. Bet matosi, kad žmogus yra patenkintas, atsisakęs savo senojo telefono, džiaugiasi, kad yra jaunatviškas, išmanus“, – sakė D. Kietienė.
Pašnekovė sutinka, kad senjorai dažnai susiduria su skaitmenine atskirtimi. „Toje parduotuvėje, su tomis programėlėmis… Dar žiūrint kokia ir pardavėja dirbanti. Ne kartą pati girdėjau, kaip ant pagyvenusių žmonių pardavėjos barasi, esą „jeigu nesugebat, tegu ateina jaunesni“. O didžiausia atskirtis patiriama savitarnos kasose, kur ne kiekvienas geba apsitarnauti. Tokio dalyko tikrai neturėtų būti. Visi žmonės lygūs. Jeigu senjorui nesiseka, turi bet kuris asmuo prieiti ir padėti, ir jo nenuvertinti. Mes įstaigoje laikomės tokios nuomonės.
Didžiuojuosi savo komanda, kurie pamatę su sunkumais susiduriantį senjorą prieina ir padeda, nors nepriklauso, bet iš žmogiškojo faktoriaus“, – tvirtino D. Kietienė.
Anot jos, vis tik mažinant skaitmeninę atskirtį svarbiausias paties senjoro artimųjų vaidmuo. „Artimieji turėtų patys nenuvertinti savųjų ir jiems padėti – tiek apsiperkant, tiek nuvežant į parduotuvę, pamokyti, kaip naudotis savitarnos kasomis. Gal ne iš karto viskas, ne taip greitai, bet po truputį, neskubinant, su didele kantrybe, kuri čia labai reikalinga“, – patarė D. Kietienė.
Valstybės problema?
kaimiškose vietovėse. Senjorus raginu nebijoti pradėti mokytis naujovių.“ GR nuotr.
Rokiškio Juozo Keliuočio bibliotekos direktorė Daiva Vilkickienė teigė, kad bibliotekos durys visada atviros senjorams, norintiems įgyti skaitmeninio raštingumo pagrindus ir pagerinti žinias.
„Jeigu valstybė rengia tokias skaitmeninę atskirtį mažinančias programas, vadinasi, mato, kad senjorai tai patiria. Čia valstybės problema – gal ji turėtų ieškoti kitokių kelių? Parduotuvės – jos daro savo, tai jų reikalai. O biblioteka – ji kasmet vykdo įvairias programas. Mokymai vyksta nuolat, ir dabar bus „Prisijungusios Lietuvos“ atnaujinimas – medijų informacinis raštingumas pirmoje vietoje. Senjorams – ypač. Kas nori ateiti, mokome ir grupėmis, ir individualiai. Tačiau jeigu žmogus neturi išmaniojo telefono, tai biblioteka padėti niekuo negali. Galime tik duoti naudotis kompiuterį, spausdintuvą, skenavimo aparatą. Senjoro artimųjų indėlis – labai didelis. Jie galėtų vyresniam žmogui pagelbėti ir su tomis programėlėmis, ir savitarnos kasomis. Pirmiausia viskas priklauso nuo artimųjų. O dėl centų parduotuvėje… Mes dėl daug ko galim piktintis, ne viskas nuo mūsų priklauso, bet kad sąlygos sudarytos mokytis – tai tikrai. Net bibliotekos filialuose kaimiškose vietovėse. Senjorus raginu nebijoti pradėti mokytis naujovių“, – teigė D. Vilkickienė.
Atliko tyrimą
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos duomenimis, šalyje daugėjant skaitmeninių paslaugų, dalis vyresnių žmonių dėl to jaučiasi nepatogiai. Atlikta apklausa parodė, kad trečdalis (33 proc.) vyresnių nei 55 metų žmonių susidūrė su sunkumais kavinėse ar restoranuose, nes negalėjo atsiskaityti grynaisiais pinigais.
Perkopusių 75 metų ribą asmenų grupėje šis rodiklis šoktelėjo iki 44 proc. Beveik pusei visų apklaustųjų problemų sukėlė viešojo maitinimo įstaigose pateiktas tik elektroninis meniu.
Be to, vienas iš trijų (36 proc.) vyresnio amžiaus gyventojų tvirtino, kad jiems kilo keblumų įsigyti bilietus į renginius, nes jie buvo pardavinėjami tik internetu.
Pasak lygių galimybių kontrolierės pareigas laikinai einančios Seimo kontrolierės Jolitos Miliuvienės, vertėtų suprasti, kad ne visi yra imlūs naujovėms, todėl reikėtų pereinamojo laikotarpio skaitmeninei pažangai, kai šalia modernių sprendimų paliekama galimybė naudotis ir senaisiais.
Kaip visada. Senjorai durniai, jie turi pasikeisti, prisitaikyti. Prekybos centrai ne ne, jie jokiu būdu nesitaikys prie senjorų, jiems per žema.