Parodos „4 dešimtmečiai: mokytis, kurti, dalintis“ koncepcija atspindi kūrybinės kelionės per laiką svarbą ir mokiniams, ir mokytojams. Joje pristatomi kūrybiniai darbai yra ne tik meninės išraiškos rezultatas, bet ir simbolis to, kaip per dešimtmečius vystosi mokymosi ir kūrybos procesai. Paroda – bendro kūrybos proceso šventimas, kur mokiniai ir mokytojai mokosi vieni iš kitų, tobulėja ir dalijasi tuo, kas svarbu jų meninėje kelionėje“, – sako Rokiškio jaunimo centro direktorė Inga Vagonė. Su ja kalbamės apie mokyklos pradžią, čia dėstančių žmonių išskirtinumą, kantrybę, kruopštumą, konkurenciją su telefonais vaikų rankose, „kur daug viliojančio turinio“. Dar apie nuolatinį kitimą ir vieni kitų pažinimą…
– Kam turėtume sakyti ačiū už tai, kad apskritai turime Dailės mokyklą? Kas prieš keturiasdešimt metų nusprendė, kad Rokiškiui reikia dailės pamokų ne tik bendrojo lavinimo mokyklose?
– Maždaug apie 1980 metus, Švietimo ministerijai leidus, visoje Lietuvoje prie vaikų muzikos mokyklų pradėjo steigti dailės skyrius, kuriuose buvo mokoma pagal Dailės mokyklų programas. Tokio dailės skyriaus iniciatoriais Rokiškyje 1984 metais tapo Vaikų muzikos mokyklos direktorius Stasys Davydas ir tuo metu Dusetose dirbęs Arūnas Augutis. Pradžioje tai buvo tik viena klasė, kuri glaudėsi dabartinės Juozo Tūbelio progimnazijos piešimo kabinete. Pirmomis mokytojomis tapo Skaistė Vaičienė ir Birutė Dudėnienė. Po metų, 1985-aisiais, į Rokiškį gyventi persikėlė A. Augutis. Jis pradėjo dirbti dailės mokytoju, o vėliau buvo paskirtas dailės skyriaus vadovu. Mokinių daugėjo, pamažu susirinko visos keturios klasės, dirbančios pagal Dailės mokyklos programą.
– Pati esate baigusi šią mokyklą. Ar tai, ką turite dabar, ir kas buvo tuomet, kai čia mokėtės, skiriasi kaip diena nuo nakties? Kalbant apie atmosferą, laisvę skleistis ir apie modernumą, naujausias technologijas ir visa kita.
– Nors Dailės mokykloje vyrauja akademinis ugdymas, kiekvienas mokytojas atneša savo indėlį į jaukios aplinkos ir atmosferos kūrimą. Formalumas tikrai mažai jaučiamas, nes kaip ir anksčiau išlikęs šiltas ir nuoširdus mokinių ir mokytojų bendravimas, smagios vasaros stovyklos-plenerai. Taip, laikmetis diktuoja naujas temas, informacijai pateikti pasitelkiamos skaitmeninės technologijos. Tačiau tik rankomis gali nulipdyti iš molio ar pieštuku lavinti ranką. Jau antrus metus mokiniai papildomai gali rinktis lankyti NVŠ dizaino programą, kur kūrybai gali pasitelkti kompiuterines programas. Erdvės saviraiškai tikrai yra – mokiniai sėkmingai dalyvauja įvairiuose konkursuose, organizuojamos jų darbų parodos mūsų ir kitų įstaigų patalpose, išvežame kūrinius į kitus miestus, darom virtualias parodas.
– Gal turite skaičius, kiek apskritai mokinių per keturiasdešimt metų baigė dailę Rokiškyje? Kas iš jų šiandien garsiausi kaip dailininkai?
– Per 40 metų Dailės mokyklą baigė per 300 mokinių. „Per“, nes nuo įsikūrimo iki 1994 metų nelikę dokumentų, kuriuose užfiksuotas tikslus baigusių mokinių skaičius.
Mes norime sudaryti sąlygas saviraiškai, padėti mokiniams įgyti bei nuosekliai ir sistemingai ugdyti dailės meninius gebėjimus, individualumą. Todėl siekiame būti atvira, patrauklia saviraiškos ir prasmingo laisvalaikio erdve Rokiškio rajono ir miesto vaikams, jaunuoliams bei suaugusiems. Laimėti piešinių konkursai ar tai, kiek mūsų mokinių šiuo metu yra garsūs dailininkai, nėra mūsų sėkmės rodiklis. Taip, nemažai dailės mokyklos mokinių pasirinko dailininko, architekto, dizainerio, dailės pedagogo ar tautodailininko kelią. Nemažai iš jų gyvena ir kuria Rokiškyje. Mokytojai gali išvardinti ilgą sąrašą.
– Ar tiesa, kad dvare rengiama paroda, kurioje bus pristatomi buvusių mokinių ir kartu jų mokytojų kūriniai? Jei taip, papasakokite plačiau apie tos parodos koncepciją? Kokie dar renginiai numatyti jubiliejiniais mokyklos metais?
– Jubiliejų paminėti nusprendėme įvairiais renginiais. Organizavome respublikinį mokytojų kūrybos plenerą „40×40“, mokinių piešinių-komiksų konkursą „Naktis vienoje dailės mokykloje“, penktadienį visa bendruomenė keliavome į žygį „Lengvu žingsniu po Rokiškį“, na o finalinis renginys lapkričio 7 dieną Rokiškio krašto muziejuje – mokinių ir mokytojų kūrybinių darbų parodos „4 dešimtmečiai: mokytis, kurti, dalintis“ atidarymas, kur ir ketiname apžvelgti praėjusius metus, susitikti su buvusiais mokytojais, mokiniais bei pasidžiaugti, kad sulaukėme gražaus jubiliejaus.
Parodos „4 dešimtmečiai: mokytis, kurti, dalintis“ koncepcija atspindi kūrybinės kelionės per laiką svarbą ir mokiniams, ir mokytojams. Parodoje pristatomi kūrybiniai darbai yra ne tik meninės išraiškos rezultatas, bet ir simbolis to, kaip per dešimtmečius vystosi mokymosi ir kūrybos procesai. Paroda – bendro kūrybos proceso šventimas, kur mokiniai ir mokytojai mokosi vieni iš kitų, tobulėja ir dalijasi tuo, kas svarbu jų meninėje kelionėje.
Mokytis: pabrėžiama, kad mokymasis yra nuolatinis procesas. Nors mokiniai ateina į dailės mokyklą įgyti pagrindinių įgūdžių, patys mokytojai taip pat tobulėja kartu su savo mokiniais.
Kurti: Dailės mokykla suteikia tvirtą pagrindą kūrybai. Ši paroda – tai kūrybos laisvės ir individualios išraiškos šventė, kurioje atsispindi asmeniniai ir kolektyviniai atradimai bei augimas.
Dalintis: dalinimasis čia reiškia ne tik techninių įgūdžių perdavimą, bet ir patirties, įkvėpimo, jausmų bei istorijų pasidalijimą. Parodoje matome, kaip mokytojai perduoda savo žinias mokiniams, o pastarieji atranda naujus būdus išreikšti save, dalindamiesi savo kūrybiniais rezultatais su bendruomene. Dalijimasis apima ir refleksiją apie kūrybą, praeitį bei ateities galimybes.
Daugiau „Gimtajame…“
