Visi turime vardus. Kiekvieno jų atsiradimo istorija – skirtinga, savita ir be galo įdomi. Pasirodo, retų vardų savininkų Rokiškio rajone yra anaiptol ne vienas. Tad šįkart juos ir pakalbinome.
Man vardą išrinko gudruolė sesė
Vesta ČIUDAITĖ, rokiškietė, studijuojanti Kaune
Gimiau prieš dvidešimt dvejus metus, gruodžio 3 dieną, tėveliai, kiek žinau, man vardą rinko pagal to meto kalendoriaus vardus. Visų detalių nežinau, bet, kiek girdėjau iš jų pasakojimų, nutiko taip, kad mama su tėčiu netgi susipyko, kokį vardą man išrinkti. Mano sesė Greta pasakoja, kad mama buvo parinkusi keletą vardų ir su tėčiu sunkiai rado kompromisą, kurį visgi vardą palikti mažajai sesei. Vienas iš variantų buvo Vestina. Vyresnėlei Gretai jis buvo pats gražiausias. Ji pasiūlė tėvams žaidimo būdu išrinkti vardą ir taip pagaliau nuspręsti. Padarė tris lapelius, ant kurių surašė tris vardų variantus. Lapelį, ant kurio buvo užrašytas vardas Vestina, sesė padarė kiek didesnį, bet pastebimą tik jai vienai. Visi traukė lapelius po tris kartus. Žinoma, sesė žinojo, kurį lapelį ištraukti visus kartus, taip Vestinos vardas laimėjo žaidimą. Vardo registruoti ėjo tėtis ir tada visai nepagalvojęs ir nesureikšminęs užrašė Vesta, o ne Vestina. Taip vardas sutrumpėjo, bet vis tiek liko labai gražus ir reikšmingas. Taigi, vardą galiausiai man parinko gudruolė vyresnėlė Greta.
Pagrindinės filmo herojės vardas
Daiga SIRGĖDIENĖ, trenerė iš Rokiškio
Mano vardas yra latviškas. Mamai patiko vienas latvių filmas, kurio pagrindinis personažas buvo Daiga, tai ir davė man tokį vardą. Sutapimas, bet tais metais, kai gimiau, nemažai mergaičių Latvijoje buvo pavadintos Daigomis. Tam įtakos turėjo kino industrija.
Kai susipažįstant su žmogumi pasakau savo vardą, tai klausia: „ar teisingai nugirdau?”. Kai kas nenugirdęs, mane, būna, kad pavadina Daina.
Pasirodo, kad mano vardas turi visai kitą – daigo, želmens – reikšmę, žodžiu, kažkas susijęs su žaluma. Kokia tikroji vardo reikšmė, nežinau, nesidomėjau, tik žinau, kad latvių kalboje Daigos vardo reikšmės nurodytos nėra. Gal čia lotyniškos kilmės vardas?
Tikrąjį vardą prisijaukino sulaukęs pilnametystės
Valdis VAIČĖNAS, Juodupės lopšelio-darželio direktorius
Kiek teko domėtis, Valdžiu buvau pavadintas dėl gimimo liudijime įveltos klaidos. Turėjau būti Valdu, bet turbūt apylinkėn tėtis nuėjęs tarmiškai pasakė Valdis, o ten dirbantys nesigilino – kaip išgirdo, taip ir užrašė. O gal mama buvo nuvykusi? Nežinau.
Mama visą gyvenimą mane vadino Valdu. Iki 11 klasės mane visi taip ir vadino. Sakyčiau, kad galbūt netgi ant sąsiuvinių mokykloje užsirašydavau Valdo vardą. Niekam įrodinėti, kad esu Valdis, o ne Valdas, kaip ir nebuvo prasmės.
Išsipildžiusi tėčio svajonė
Žėrutė SEMAŠKIENĖ, pedagogė iš Rokiškio
Mano vardas – vienintelis Lietuvoje, unikalus, ir, drįsčiau teigti, kad su išskirtine istorija. Kartais būna, kad nenugirdę mane žmonės dažniausiai pavadina Birute. Bet aš juk – Žėrutė.
Vardą tėtis man parvežė iš Vokietijos. Kadaise jis, dar būdamas jaunas vaikinas, okupacijos metais buvo ištremtas į Vokietiją. Ten jis susipažino su merginomis iš Sicilijos salos. Neįsivaizduoju, kaip jie susikalbėjo, bet viena, jam į akį kritusi mergina, vat, išsivertė jis jos vardą, buvo Žėrutė.
Po karo, tėtis pėsčias parėjo iš Vokietijos namo. Reikia įsivaizduoti, kaip sunku tada buvo, kokia ilga kelionė, koks nuovargis ir kojų skausmas. Jis pasakojo, kad tuo metu eidamas galvojo: „Jeigu aš pareisiu namo į Lietuvą, vesiu, turėsiu vaikų, ir jeigu turėsiu dukrą, tai ji bus Žėrutė“.
Daugiau „Gimtajame…“
