Luknė NARKEVIČIŪTĖ
Kaip pavyko žygis – kalbėjomės su Algiu KAZULĖNU.
– Papasakokite apie šių metų žygį, kuo ypatingas buvo maršrutas?
– Kiekvienais metais maršrutas keičiasi, taip ir mums, organizatoriams, ir žygeiviams įdomiau. Šiemet startas duotas Kazliškyje, prie paminklo partizanui Vytautui Gužui-Kardui. Apie 3 km keliavome Kazliškio šilo taku. Ten atsiveria lietuviška Šveicarija, skardžiai ir Nemunėlio upė. Pasiekėme Veselavos piliakalnį, kuris užfiksuotas tik 2017 m. Judėjome link Notigalės pelkės, ją perbridę pasiekėme bunkerį.
Beje, pelkė visiems buvo iššūkis, vandens daugoka, nestabilu po kojomis, vienas kitas ir guminius prisėmė… Tačiau visi ją įveikė ir gerai nusiteikę pasiekė bunkerį. Ten žygeiviai galėjo atsipūsti ir klausytis pasakojimo apie pokario metus, pelkėje vykusias kovas.
Pailsėję keliavome atgal, vėl per pelkę, tik šį kartą žygeiviai jau buvo su ja susipažinę. Pasiekę tikslą ir įveikę visus 20 km vaišinomės kareiviška koše ir arbata.
– Turbūt iššūkis buvo ne vien pelkė?
– Viskas vyko pagal planą, didelių sunkumų nekilo. Nors oras pasitaikė vėsokas, bet sparčiai einant šalta tikrai nebuvo. Visada stengiuosi, kad žygeivius lydėtų automobilis, nes mažiesiems ir kojas suskausta, ir batai pradeda trinti, tad tenka kilometrą kitą pavėžėti. Svarbiausia, visi grįžo sveiki ir geros nuotaikos.
– Kiek žmonių susirinko? Kas susidomėjo Jūsų su sūnumi rengiamu tradiciniu žygiu?
– Nuo pirmųjų žygių renkasi nuo 150 iki 200 keliauninkų, tai tikrai nemažas skaičius. Šį kartą susirinko jų 150. Visada dalyvauja jaunieji šauliai iš Rokiškio, iš Biržų, iš Pandėlio, mokiniai iš Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinio, iš Juozo Tūbelio progimnazijos. Prisijungė ir svečių iš Kauno, Vilniaus, Šiaulių ir Panevėžio.
– Ką planuojate jubiliejiniam, dešimtajam, žygiui? Ko galime tikėtis?
– Taip jau yra, baigiasi vienas žygis, reikia planuoti kitą. Maršrutas dar svarstomas, galbūt aplink Rokiškį, o gal Suvainiškio link. Na, laiko dar turime, bet tikrai galime pažadėti, kad žygis bus ir lauks visų norinčiųjų.
– Kaip kilo pati idėja imtis netradiciškai paminėti valstybinę šventę?
– Mintis kilo mano sūnui Tomui. Jis, kaip jaunas žmogus, norėjo minėti Kovo 11-ąją netradiciškai. Tad pėsčiųjų žygis buvo sveikas ir naudingas sumanymas. Malonu, kad turime daug bendraminčių, todėl idėja neužgęsta. Smagu, kad jaunimas taip pat visada įsitraukia.
Esu dėkingas visiems žygeiviams, taip pat šauliams iš Biržų ir jų vadovui Vidučiui Šeškui, Pandėlio šauliams ir jų vadovei Rimai Žėkienei, rajono skautų vadovei Eleonorai Baršienei, mokytojai Indrai Kazulėnienei, lydėjusiai „Romuvos“ gimnazistus, mokytojui Algirdui Paliūnui, subūrusiam Juozo Tūbelio progimnazijos moksleivius ir, žinoma, virėjui Volodiai, kuris vaišino visus nuostabia kareiviška koše.
Algirdo Paliūnio ir Algio Kazulėno archyvo nuotr.
