„Žmonės ploja visada, tačiau, kartais susimąstau, galbūt tai daro vien tik iš mandagumo… Tada ir nesupranti, ar jiems iš tiesų patiko pasirodymas. Tačiau kai sulauki apdovanojimo, suvoki, kad esi iš tiesų įvertintas. Dėl to esu labai dėkingas tiems, kurie už mane balsavo jaunimo apdovanojimuose“, – sako Nojus.
– Kokia Jūsų rolė „Apvalaus trikampio“ komandoje?
– Dabar jau esu buvęs šio teatro narys. Mano rolė buvo aktorinė, vaidinau katiną Bazilijų komedijoje „Daug norėsi – mažai turėsi“.
– Ką veikiate dabar?
– Neseniai baigiau mokyklą. Baigiau ir neformaliojo švietimo dainavimo programą, taip pat teatrinius užsiėmimus. Šiuo metu persikraustau į Vilnių ir manau, kad dalyvausiu universitetinėse veiklose, o galbūt pradėsiu kurti muziką. Jei turėsiu noro ir laiko. Kol kas palieku visas veiklas ir turėsiu atrasti kažką naujo. Neseniai buvau pakviestas pasirodyti festivalyje, visada noriai tai darau.
– Baigėte mokyklą, prasideda naujas gyvenimo etapas. Kokie Jūsų pasirinkimai?
– Daug svarsčiau, ką norėčiau studijuoti. Mąsčiau apie Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, vis dėlto pasirinkau galimai saugesnį variantą – verslo vadybos studijas Vilniaus universitete. Ten ir įstojau, toks buvo mano planas A. Menininko duona yra sunki. Tačiau šalia studijų vis vien planuoju užsiimti menine veikla ir, jei man pavyks pasiekti savų tikslų, galbūt keisiu savo pasirinkimus.
– Kaip apskritai menas atsirado Jūsų gyvenime? Kaip prasidėjo muzikinė kelionė?
– Nuo vaikystės buvau meniškas, bandžiau save visaip išreikšti. Galima sakyti, neužsičiaupdavau, namie vis dainuodavau, niūniuodavau melodijas, šokdavau, kol mane pastebėjo muzikos mokytoja Aurelija Trasykė. Jai esu labai dėkingas. Antroje klasėje ji mane priėmė į ansamblį, ten prasidėjo mano kelias. Tapome muzikinių konkursų nugalėtojai, teko pasirodyti ir Dainų dainelėje. Paskui, galima sakyti, pradėjau solisto karjerą.
– Kiek laiko trunka pasiruošimai pasirodymams?
– Ruošdavausi visus mokslo metus. Spektaklį statėme apie pusę metų, turėjome laiko nuo rugsėjo iki Kalėdų. Su dainomis yra įvairiai, tenka ir greitai pasiruošti, bet jei matome, kad žmonėms patinka, tą patį kūrinį atliekame daugiau kartų.
– Kokią žinią klausytojui, žiūrovui skleidžia Jūsų kūriniai?
– Mūsų spektaklis („Daug norėsi – mažai turėsi“ – aut. past.) įvardija visuomenės problemas, galbūt netgi bando jas spręsti. Būtent spektaklyje gvildenama sumaterialėjimo problema. Mielai dainuoju lyrines dainas. Turbūt siekiu sužadinti žmonių jautrumą.
Daugiau „Gimtajame…“
Nuostabus vaikas, dabar jau jaunuolis. Puiki šeima. Ačiū visiems Juodupės gimnazijos mokytojams už indėlį ugdant Nojaus meninius ir ne tik meninius gebėjimus. Sėkmės.