Paėmė pinigus, nes vyras prašė
Kaltinamoji A. T. teisme kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad ją taip paskatino pasielgti sutuoktinis, taip pat bedarbis M. T. „Tądien viena nuėjau pas uošvienę į namus. Turiu uošvienės buto raktus, nes tvarkau jos namus. Žinojau, kur paslėpti uošvienės pinigai, nes, kai tvarkiau namus pas uošvienę, mačiau po jos lova ir pagalvėmis padėtus pinigus. Kokią pinigų sumą paėmiau, – nežinau, neskaičiavau, tačiau paėmiau visus ten buvusius pinigus. Po to, paimtus pinigus nunešiau ir atidaviau vyrui. Taip pasielgiau, nes jam reikėjo pinigų, o jis pats bijojo eiti pas mamą į namus“, – dėstė kaltinamoji, vyro nurodymu dalį pinigų nunešusi į banką ir padengusi visą paskolą už namą ir generatorių. Kitus pinigus, kaip teigė žmona, M. pasidėjo, tačiau vėliau tą sumą – 13 tūkstančių – radę paėmė pareigūnai.
Uošvis – nežinojo
Nukentėjusioji R. T. teismo posėdyje tvirtino, kad, norėdama pasidėti pinigus į savo slėptuvę, pakėlė lovą ir neberado po pagalve maišelio su 17 tūkst. eurų suma. „Ištiko šokas, iškart skambinau vyrui, sūnui ir bendruoju pagalbos telefonu 112. Jau tuo metu kilo įtarimas, kad sūnus galėjo pavogti pinigus, nes jiems su marčia buvo patikėtas raktas nuo mano namų, o įsilaužimo į butą požymių taip pat nebuvo matyti“, – prisimena moteris, atgavusi dalį pinigų ir marčiai atleidusi.
Liudytojas V. T. teismo posėdyje parodė, kad paskambinusi žmona pradėjo klykti, kad dingo jos pinigai. Jis pataręs jai kviesti policiją, tačiau ir pats liko kiek nustebęs – nežinojo, kad žmona po pagalve laikė tokio dydžio sumą. „Nepatikėjau iš pradžių“, – teisme sakė vyras.
Žinutė išdavikė
Kad M. T. prašęs žmonos paimti pinigus iš mamos buto, išdavė ir abiejų susirašinėjimo telefoninės žinutės. Vyras žmonai rašė: „Gali nup*zdint 100“. Tačiau valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos išvadomis, M. T. baudžiamojo įsakymo uždraustą veiką atliko būdamas nepakaltinamu, nes serga psichikos liga.
Ekspertizės akte pateikta išvada, kad vyrui reikalinga taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pagal gyvenamąją vietą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Teismo posėdyje dalyvavęs teismo psichiatrijos ekspertas nurodė, kad, parenkant taikytiną priverčiamąją medicinos priemonę, buvo vertinama, jog jo padaryta veika nėra smurtinė ir jis nėra tiesiogiai pavojingas visuomenei, todėl rekomenduojama taikyti minėta priverčiamoji medicinos priemonė pakankama, kad užtikrintų priverstinį gydymą, juolab asmuo bus įpareigotas lankytis psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą, vartoti paskirtus vaistus.
Daugiau „Gimtajame…“
