Ilgas ir sudėtingas sezonas
Spektaklio režisierius Jonas Buziliauskas sako, kad teatro sezonas buvo ilgas ir sudėtingas – tai jau ketvirta jo premjera per šešis mėnesius: su Anykščių teatru pastatytas Šekspyro „Otelas“, Kupiškio kultūros centro teatre Žemaitės „Petras Kurmelis“, bendradarbiaujant su Anykščių A. Baranausko ir A. Žukausko-Vienuolio memorialiniu muziejumi pristatytas spektaklis pagal R. Vanago tekstą „AB vienetas“.
Svarbiausia – kūrinio legendiškumas, žmogiškumas
Vinco Mykolaičio-Putino poetinę dramą „Valdovas“ J. Buziliauskas jau statė prieš 15 metų Rokiškio liaudies teatre ir tai buvo jo paskutinis pastatymas su šiuo kolektyvu, bet ne paskutinis Rokiškyje – vėliau bendradarbiauta su dabartinio spektaklio rėmėju J. Katelės fondu, jo jaunimo studija, su kuria gimė įsimintini Just. Marcinkevičiaus dramų „Mindaugas“ ir „Mažvydas“ bei kiti pastatymai.
Paklaustas, kuo skirsis dabartinis „Valdovas“ nuo anuomet statyto, Jonas tik šypteli ir sako, jog nė nebeprisimena, kas buvo svarbiausia pirmajame pastatyme ir kaip viskas atrodė – atmintyje išlikę tik keletas fragmentų, scenografijos detalės. Net LRT mediatekoje esančio kažkada televizijoje statyto spektaklio režisierius dabar nežiūrėjo, nors aktoriai, pasak jo, buvo susiradę šį įrašą ir matė.
Sunkumų dirbant su eiliuotu poetinės dramos tekstu ir jo diktuojama ritmika Jonas sakosi nepajutęs. Tiesiog teksto ritmika nėra akcentuojama. Svarbiausia – kūrinio legendiškumas, žmogiškumas, autoriaus neprisirišimas prie konkrečių realijų. Darant pjesės ištrauką Dainų šventės Teatro dienai kartu su Ukmergės, Anykščių, Punsko, Skapiškio teatrais, daugiau akcentuojama laisvės tema, o visame spektaklyje, kuriame Dainų šventei rengiamos ištraukos nė neliks – valdovo Krūšnos šeimos tragedija. Visgi žmogiškųjų jausmų akcentavimas, pasak režisieriaus, nereiškia buitiškumo. Jo, kaip ir bet kokio natūralizmo, jis sakosi vengiąs, ypač tokiose klasikinėse tragedijose.
Ne apie idėjas, o apie jausmus
Šnekantis su Jonu neapleidžia mintis, kad jį dar ne iki galo paleido Šekspyro „Otelo“, kurio premjerą rodė vasario mėnesį, žavesys. „Valdovo“ Krūšna, kaip ir Otelas – svetimšalis karys. Ir kaip prieš „Otelo“ premjerą, taip ir dabar režisierius šneka ne apie idėjas, o apie jausmus, kurie žmogų ir jo dramą daro žmogiškus: meilės siekimą, pavydą, kerštą.
Aktoriai stebina
Jonas patenkintas aktoriais, su kuriais stato „Valdovą“. Jį maloniai stebina jaunosios merginos, su kuriomis anksčiau neteko dirbti – Lina Matiukaitė, vaidinanti Gerdą, ir Justė Gasparavičiūtė, atliekanti Danguolės vaidmenį. Taip pat režisieriui įdomūs atrodo ir kiti aktoriai, su kuriais susidūrė pirmą kartą: Andrius Palivonas (Mauras), Giedrius Kujelis (Kirmis), Rolandas Šmagoris (Gytis). Na, o pagrindinį Krūšnos vaidmenį naujoje „Valdovo“ interpretacijoje kuriantį Ramūną Traškiną J. Buziliauskas jau seniau pažinojo iš bendrų darbų Rokiškio liaudies teatre.
Laukui ir scenai
Po premjeros Rokiškyje liepos mėnesį jau suplanuota parodyti „Valdovą“ Bruocėnų (Latvija) teatro festivalyje, Anykščiuose per S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio minėjimą prie Puntuko.
Spektaklis statomas prisitaikant prie lauko sąlygų, tad teks jį dar pritaikyti ir scenai.
Dekoracijas spektakliui pagamino Vidmantas Zakarka, kuris „Valdove“ dar ir vaidina Žynį, muziką sukūrė jau ne pirmą kartą su režisieriumi bendradarbiaujantis panevėžietis Donatas Čemeris.
Bilietai
Bilietus į premjerinį spektaklį galėsite nusipirkti prieš spektaklį, o jei norite juos įsigyti anksčiau, galite tai padaryti svečių namuose „Leokordis“ antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį 16–18 val. ten pat „Leokordyje“.
