– Ar Rokiškio jaunimui pakanka galimybių savanoriauti?
– Rajone populiariausios trys savanoriško veiklos rūšys, t. y. trumpalaikė, ilgalaikė savanorystė ir savanoriška tarnyba. Trumpalaikė – kai savanoris prisideda prie uždavinio ar akcijos, orientuotos į konkretų rezultatą, nereikalaujančios ilgalaikio įsipareigojimo. Ilgalaikė savanoriška veikla – kai savanoris ilgesniam laikui (daugiau nei 3 mėn.) įsitraukia į organizacijos veiklą ir daugiau ar mažiau reguliariai dalyvauja joje. Jaunimo savanoriška tarnyba – intensyvi, 6 mėn. trukmės programa jauniems žmonėms nuo 14 iki 29 m. Jos metu jaunuoliai vidutiniškai 40 val. per mėnesį savanoriauja pasirinktoje, akredituotoje organizacijoje, kartą per mėnesį susitinka su organizacijos paskirtu mentoriumi. Mokosi įveikti sunkumus, apmąstyti patirtį bei įvardyti įgytas kompetencijas, suformuluoti tobulėjimo kryptis. Jaunimo savanoriška tarnyba yra unikali tuo, kad jaunuolis be patirties ir įvairiausių kompetencijų bagažo gauna pažymėjimą – dokumentą, patvirtinantį tarnybos metu įgytus ar patobulintus įgūdžius. Nenutrūkstama 6 mėn. savanoriška tarnyba suteikia 0,25 stojamojo balo į pirmosios pakopos studijas.
2021 m. šį pažymėjimą gavo 8 jaunuoliai, dar 3 jaunuoliai pradėjo jaunimo savanorišką tarnybą praėjusių metų pabaigoje ir sėkmingai ją tęsia. Sprendžiant pagal jaunimo savanoriškoje tarnyboje dalyvaujančių jaunuolių skaičių, ši savanorystės forma mažiausiai populiari, bet man asmeniškai ji yra įdomiausia, nes savanoris sulaukia mentoriaus palaikymo, gali keisti organizacijas, kuriose savanoriauja, ir taip įgyti kuo įvairesnių kompetencijų. Kiekviena patirtis pažymima atskiru ženkleliu ir tas ženkelis atspausdinamas pažymėjime. Net neabejoju, kad šis pažymėjimas yra naudingas ir per pokalbį su būsimu darbdaviu.
Iš viso yra 24 programos ženkliukai, juos jaunuolis gali parsisiųsti į mobiliąją programėlę ,,Badge Wallet“ iš „Google play/Apple App Store“ arba užsiregistravęs tinklalapyje www.badgecraft.eu. Ženkliukai yra suskirstyti pagal tam tikrus gebėjimus, kiekvienas gebėjimas turi 3 tipų ženkliukus, kuriuos jaunuolis gali įgyti lyg žaidime – kuo daugiau dalykų nuveikia savanoriaudamas, tuo daugiau tobulėja ir surenka daugiau ženkliukų. Dalį užduočių jaunuolis gali susikurti pats, jas aptaręs su mentoriumi. Gautais skaitmeniniais ženkliukais savanoris gali dalintis internete, socialiniuose tinkluose. Yra 8 pagrindiniai gebėjimai: bendravimas gimtąja kalba, socialiniai ir pilietiniai gebėjimai, mokymasis mokytis, skaitmeninis raštingumas, bendravimas užsienio kalbomis, mokslas ir technologijos, iniciatyva ir verslumas bei kultūrinis sąmoningumas.
Kasmet atsiranda vis daugiau organizacijų, kurios priima jaunimo savanorius, ir tai džiugina, nes daugumos organizacijų vadovų atsiliepimai apie jaunimo savanorius yra labai geri. Dažnai, kai įstaigose pristatinėju savanorišką tarnybą, vadovai baiminasi, kad savanoriui bus sunku pritapti prie kolektyvo, bet dažniausiai būna atvirkščiai, savanoris ne tik pritampa, bet tampa kolektyvo dalimi.
renkasi savanoriauti. „Apvalaus stalo“ archyvo nuotr.
– Kokios populiariausios savanoriavimo formos?
– Populiariausia ilgalaikė savanorystė, kai savanoriaujama įvairiose organizacijose, ten susirenka daugiau jaunimo, kuriuos vienija bendri interesai. Dažnai savanoris įtraukia ir savo draugus ir taip jaunimo organizacijoje daugėja. Pamenu, kai pats buvau moksleivis, aš pats ir beveik visi mano geriausi draugai savanoriavome toje pačioje jaunimo organizacijoje.
– Ar matyti tendencija, kad norinčiųjų savanoriauti daugėja? O gal atvirkščiai?
– Pandemijos šešėlis paveikė ir savanorius, ir juos priimančias organizacijas. Tai natūralu, nes po užsidarymo ir gyvo bendravimo stokos reikia laiko atsigauti ir tas atsigavimas po truputį juntamas, tik tam dar prireiks šiek tiek laiko. Pandemija keičia mūsų įpročius, dabar mes labiau saugome vieni kitus. Man įsiminė pati pandemijos pradžia, kai mes mažai ką žinojome apie virusą ir jis visiems mums atrodė kur kas baugesnis nei dabar. Pandemijos pradžioje rinkau savanorių grupę, kuri pristatinėdavo maistą ir vaistus senjorams, dezinfekuodavo daugiabučių laiptinių turėklus, bendro naudojimo durų rankenas, telefonspynes. Tada, paskelbus registraciją į šią savanorių grupę, vos per dvi dienas su manimi susisiekė kelios dešimtys žmonių ir išreiškė norą padėti. Taigi net ir ši sudėtinga situacija parodė, kad visada buvo ir bus gerų žmonių, norinčių padėti.
– Kas paskatintų dar daugiau jaunimo užsiimti šia veikla?
– Pirmiausia rodydami vieni kitiems gerus pavyzdžius galime paskatinti kitus. Juk visiems patinka daryti gerus darbus. Kitas dalykas, kuris skatina jaunimą savanoriauti, yra savanorius priimančios organizacijos tinkama komunikacija. Jei viešina patrauklias veiklas jaunimui, aiškiai transliuoja žinutę, kad laukia savanorių, anksčiau ar vėliau jie ateis. Paskatintų ir savanorių įtraukimas į kuo ankstesnį veiksmų etapą. Šį teiginį paaiškinsiu pavyzdžiu: organizacija X trumpalaikei veiklai ieško savanorių, kurie renginio metu skirstytų automobilių srautus aikštelėje arba pakabinti paltus rūbinėje, arba padėtų rinkti maisto aukas skurdžiai gyvenantiems žmonėms ir t. t. Kitaip tariant, aiški veikla, kuri nebūtinai bus patraukli norinčiam savanoriauti jaunuoliui. Tačiau jei mes pasiūlytume jaunuoliui įsitraukti nuo pat pirminės renginio planavimo stadijos, galimybę pamatyti daugybę procesų, mokytis ir pačiam kai ką duoti, ne tik skirstyti automobilius į kairę ir į dešinę, – tokios savanorystės formos būtų patrauklios jaunimui ir organizacijoms nebereikėtų ieškoti savanorių, jie patys ateitų.
– Ar turime sėkmės istorijų?
– Pirmiausia norėčiau pasidalinti nesėkmės istorija. Baigus studijas man teko padirbėti dienos centre, kuriame lankėsi negalią turintys vaikai. Vieną dieną atlikti praktikos atėjo trečio kurso socialinės krypties mokslų studentas. Vos po kelių dienų jis praktiką nutraukė, nes neatlaikė emocinio krūvio matydamas negalią turinčius vaikus. Nežinau, kaip klostėsi to jaunuolio gyvenimas, labai tikiuosi, kad jis rado sritį, kurioje jautėsi komfortabiliai. Blogiausia, jei žmogus suprato, kad pasirinko ne tą studijų kryptį, nors buvo praėję jau treji metai. Tokios istorijos tikrai nebūtų, jei jaunuolis prieš pasirinkdamas studijas būtų išbandęs savanorišką veiklą panašiame dienos centre.
Sėkmės istorija galėčiau pavadinti kiekvieno savanorio istoriją, nes savanoriaudamas žmogus įgauna įvairiausių žinių, gebėjimų, o kuo daugiau žinai, tuo sėkmingesnis žmogus esi. Savanorystė kartais tampa gyvenimo būdu, neretai matau tuos pačius jaunus žmones, kiekvieną pavasarį dalyvaujančius gamtos švarinimo, maisto banko akcijose ar renginiuose. Organizacijose savanoriavę studentai neretai palaiko glaudžius ryšius su organizacijomis ir netgi motyvuoja jaunuosius savanorius.
Kviečiu visus jaunuolius savanoriauti. Jeigu norite tokios veiklos, bet nežinote, kur kreiptis, skambinkite man tel. +370 638 71 480, rašykite elektroniniu paštu: g.kriove@post.rokiskis.lt
Projektą iš dalies remia:
„Aš/Mes – LT“ – 3000 EUR
Savanoriavimas yra blogis. Darbą atlikai, gauk atlygį. Gyvename kapitalizmo pasaulyje.