Katalikų Bažnyčios kronikos metai
Šiemet Lietuvoje surengta daugybė renginių Katalikų Bažnyčios kronikos 50-mečiui paminėti. Į juos įsitraukė ir Krašto muziejus. Muziejininkai dovanoja rajono moksleiviams galimybę prisiminti ar sužinoti daugiau istorijų apie pogrindinį leidinį.
„Vis dar tęsiasi Seimo paskelbti Katalikų Bažnyčios kronikos metai, minimas šio leidinio 50-metis. Lietuvoje ši tema skamba daug kur, ta proga Rokiškio krašto muziejus norėjo rajono moksleiviams papasakoti ir priminti istoriją apie sovietmečio pogrindinį leidinį. Pagrindinė misija, kodėl buvo pradėta leisti kronika, tai siekis surinkti visą informaciją apie tai, kokia čia buvo realybė, kas vyko, kaip žmonės buvo baudžiami ir persekiojami, ir ją perduoti į Vakarus. Tai tęsėsi ilgai, įsitraukė daugybė žmonių ir to nepavyko užgniaužti jokioms institucijoms.
Ši istorija pasakojama kilnojamoje parodoje, šiuo metu keliaujančioje po Rokiškio rajono mokyklas. Parodos sudarytojas yra Kauno arkivyskupijos muziejus: į Rokiškį parsivežėme jau sukurtą interaktyvią parodą – stendus ir planšetes. Taip patraukliu būdu moksleiviams pristatoma istorija“, – pasakojo S. Kančytė.
Aplankė daugelį šalies mokyklų
Paroda aplankė daugelį šalies mokyklų ir visur paliko gerą įspūdį.
„Ši paroda keliavo ir po kitas Lietuvos mokyklas, ypač daug aplankė Kauno ir Vilniaus mokyklų, todėl norėjosi, kad užsuktų ir į mūsų rajoną. Į Rokiškį buvo atvykusi viena iš kronikos leidėjų, ji susitiko su mokiniais, dalyvavo Obelių laisvės kovų istorijos muziejuje vykusiame renginyje, tuomet ir pagalvojome, kad galėtume moksleiviams suteikti daugiau žinių, o kai iš didmiesčių prestižinių mokyklų sulaukėme puikių atsiliepimų apie parodą, pasinaudojome rekomendacijomis“, – sakė muziejininkė.
Žavintis interaktyvumas
Prisimindama parodos parsigabenimą į Rokiškį, S. Kančytė papasakojo pokalbį su Kauno arkivyskupijos muziejaus direktoriumi Dariumi Žukausku: „Jis mus su paroda atlydėjo į Rokiškį, padėjo ją sumontuoti, surinkti, viską patikrino, sujungė. Kelionės metu kalbėjome parodos idėjos tikslus. D. Žukauskas pasakojo, kad jie siekė atrasti patrauklią formą, kaip moksleivių auditorijai nenuobodžiai pateikti istoriją, papasakoti apie tų dienų realybę. Vienas tų patrauklumų – galimybė kurti animacinius filmukus apie kronikos leidybą. Parodoje įmontuotos trys planšetės, kuriose rodomi trys filmukai, pasakojantys pačius dramatiškiausius, kone trilerio vertus epizodus apie persekiojimus, apie kalėjimo sargų apgaudinėjimo būdus ir pan. Taip pat buvo įtraukti komiksai, leidžiantys patrauklia forma susipažinti su istoriniais faktais.“
Noriai priima
Paroda jau aplankė tris rajono gimnazijas, iš jų sulaukta gražių atsiliepimų. „Pirmą kartą paroda buvo surengta Obelių laisvės kovų istorijos muziejuje, tuomet čia lankėsi viena iš kronikos leidėjų ir platintojų – vienuolė Regina Teresiūtė. Vėliau parodą perkėlėme į Obelių gimnaziją, antroji mokykla, priėmusi parodą, – Pandėlio gimnazija, o šiuo metu ji yra J. Tumo-Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinyje. Kiek iš viso mokyklų aplankys paroda, sunku pasakyti, derinamas poreikis.
Rajono mokyklos noriai priima šią parodą, ji pagyvina mokyklos erdvę, nes eksponuojama atvirose, visiems moksleiviams prieinamose vietose, todėl mokiniai pertraukų metu gali savarankiškai patyrinėti parodą.
Turbūt įprasta, kad muziejai kviečiasi atvykti, bet mes labai norėjome patys atkeliauti į ugdymo įstaigas, manau, ir mokiniams tai naujovė“, – sakė S. Kančytė.
Stebėjosi bausmėmis
Ko moksleiviai klausė, kuo stebėjosi? „Ta patirtis, kurią patyrė sovietmečiu gyvenę žmonės, mūsų moksleiviams, gimusiems jau nepriklausomoje Lietuvoje, nėra akivaizdi, juk reikia įsivaizduoti kitokius laikus ir įsisavinti tą informaciją.
Pandėlio gimnazijos mokytojos pasakojo, kad šia tema ir spektaklį matė, ir filmuką kūrė, bet paroda pateikta kita forma, iš kitos perspektyvos, tai leido moksleiviams gyviau, iš arčiau pažinti, kas vyko tuomet, kai jų dar gimusių nebuvo.
Jaunuoliai stebėjosi, kad kronikos leidėjams, prisidėjusiems prie jos platinimo, bendrai sudėjus, buvo skirta daugiau nei 60 metų bausmės kalėjimuose ar lageriuose. Vien sužinotas faktas, kokia kaina buvo to, kad žmonės galėtų viešinti informaciją, dabar leidžia geriau suprasti situaciją Ukrainoje, kai stengiamasi perduoti žinią visam pasauliui, ką okupantas daro“, – sakė S. Kančytė.
kairės), muziejininkė Santa Kančytė ir parodą sukūrusio Kauno arkivysku-
pijos muziejaus direktorius dr. Darius Žukauskas.
Kraštietis Petras Plumpa
Muziejininkė pasakojo, kad parodoje pristatomas stipraus charakterio kraštietis, uoliai platinęs kroniką: „Vienas iš kronikos leidėjų yra kilęs iš mūsų rajono, todėl parodoje pasakojama ir apie buvusį Pandėlio mokyklos mokinį, sovietmečio disidentą, publicistą, religinį mąstytoją Petrą Plumpą. Jis, uolus kronikos platintojas, buvo nesugaunamas, todėl pramintas „chameleonu“. Rokiškio kraštas gali didžiuotis šiuo žmogumi, jo istorija – įspūdinga, kaip ir jo atkaklumas, tvirtumas ir pasipriešinimas sovietmečiu.“
Žadinti smalsumą, megzti dialogą
Teiravomės, kodėl paroda orientuota į jaunuolius. „Paroda vyksta mokyklose, nes tikslinė auditorija ir yra mokiniai. Jos kūrėjai – animatoriai, komiksų piešėjai, programuotojai – stengėsi įdomiai papasakoti apie laikus, kurių moksleiviai nematė. Aišku, ši tema aktuali ir kitiems, bet šia paroda siekta, kad būtent jaunimas prisiliestų prie mūsų bendros praeities.
Kai kurių mokyklų klasės dalyvavo gyvuose susitikimuose su žmonėmis, kurie tame pogrindyje leido kroniką, iš pirmų lūpų klausėsi istorijų, kaip apgaudavo saugumiečius, taigi ši tema visus šiuos metus ataidi mokyklose. Paroda – tarsi staigmena, žadinanti smalsumą. Muziejus turi norą, intenciją ateiti pas moksleivius ir megzti dialogą. Paroda padėjo pasiekti tikslą ir priartėti prie moksleivių, rasti bendrą kalbą. Esame dėkingi mokykloms, kad taip pozityviai pažvelgė į šią idėją.
Baigiamąjį renginį planuojame Krašto muziejuje – parodą mačiusius moksleivius ketiname pakviesti į viktoriną“, – pokalbė užbaigė S. Kančytė.
Projektą iš dalies remia:
