– Vystote ekologinės augalininkystės ūkį. Kodėl nusprendėte eiti būtent šia kryptimi?
– Ekologiškai ūkininkauju nuo 2014 m. Šios krypties nežadu keisti. Mūsų ūkyje tik kryptingas „žaliasis kursas“. Perėmiau tėvų ūkį, kuris jau buvo ekologinis, o tėvai ekologiškai pradėjo ūkininkauti, kai tik pasirodė Nacionalinės mokėjimo agentūros programa „Ekologinis ūkininkavimas“. Tad, tiksliau tariant, mūsų ūkis ekologinis jau apie 20 metų.
– Ar kas nors pasikeitė perėmus ūkį?
– Tėvai vystė ekologinį ūkį, perėmus jį niekas nepasikeitė. Jokių pereinamųjų laikotarpių nebuvo. Daugelis piktnaudžiauja taisyklėmis ir prieš imdamiesi ekologijos laukus apdoroja chemija, tręšia. Mūsų ūkyje nieko panašaus nebuvo, kova su piktžolėmis – mechaninis dirbimas, tręšimas – tinkama sėjomaina.
– Ar laukuose nesiveisia daugiau piktžolių, juk chemikalų nenaudojate?
– Jau kokius ketverius metus nenaudoju plūgo. Visas darbas vyksta tik noraginiu ir diskiniu skutikais. Kurį įrankį kada naudoti ir kiek kartų, pasirenku pagal esamas sąlygas ir poreikį. O tada jau prasideda sėjimas.
Dėl piktžolių didelių problemų neįžvelgiu, žieminių kultūrų laukai būna tikrai švarūs, daugiau problemų kyla dėl vasarinių. Su jomis, kaip jau pasiseka susitarti su gamta… Jei oro sąlygos nepalankios, tai atsiliepia ir piktžolių gausumui. Kartais pagelbėja juodasis pūdymas, kurį prevenciškai naudoju, tačiau jis alina dirvožemį, todėl ateityje tikiuosi atsisakyti ir jo.
– Sakėte, kad tinkama sėjomaina prilygsta tręšimui. Kas tai?
– Šiuo metu ūkyje naudojama šešių laukų sėjomaina. Tręšimui, dirvožemio gerinimui sėju dobilus, barkūną. Pernai pradėjau planinį laukų nurūgštinimą. Ant padidinto rūgštingumo laukų barstomos klintys.
– Ar galite išskirti, kuo ekologinis ūkis yra pranašesnis, kokie jo privalumai?
– Manau, svarbiausias veiksnys – maisto produktai yra švaresni. Maistas, kurį mes vartojame, yra sveikesnis. Antra, ekologinis ūkininkavimas daugiau saugo gamtą. Nors mechaninio dirbimo prireikia daugiau, chemija beveik nenaudojama. Nebent tik tos trąšos, kurios yra leidžiamos ekologiniams ūkiams. Beje, ekologiniuose ūkiuose labai griežta apskaita, todėl jei produktas deklaruojamas kaip ekologinis, jis tikrai toks ir yra.
– Su kokiais sunkumais tenka susidurti ekologiniame ūkyje?
– Na, sunkiausias galbūt derliaus tvarkymas, nes augalininkystės ekologiniuose ūkiuose vykdoma kasmetinė planinė patikra. Ją atlieka VšĮ „Ekoagros“. Sertifikatas išduodamas arba ne visai produkcijai vienu metu. Maždaug per mėnesį nuo planinės patikros suteikiamas sertifikatas.
Ši patikra atliekama vasarą ir, tik gavus ekologinės produkcijos sertifikatą, iš ūkio gali pajudėti produkcija. Jei produkcijos daug, be sandėliavimo neišsisuksi. Jei nepalankios oro sąlygos, tai ir džiovykla būtina. Be džiovyklos ir sandėlio ekologinis ūkis sunkiai funkcionuos.
– Ar Jums yra tekę sandėliuoti didelį kiekį produkcijos, kol gavote šį sertifikatą?
– Taip, žinoma, teko. Turėjau problemų dėl grikių derliaus – neturėdamas vietos sandėlyje, ant polietileno plėvelės pyliau juos tiesiog lauke. Buvo daug streso ir darbo, nes grikiai kuliami gan vėlyvu metu ir jie labai gerai absorbuoja drėgmę. Buvo didelė grėsmė, kad jie pradės kaisti ir suges. Panašiai buvo ir pernai dėl speltos kviečių.
Išeitis – plėsti sandėlį, ką ir planuoju padaryti artimiausiu metu.
– Ekologinis ūkininkavimas skatina tvarų ir aplinkai draugišką gyvenimą. Ar ir be ūkio stengiatės gyventi tvariai?
– Taip, žinoma. Manau, kiekvieno žmogaus pareiga – tausoti aplinką, kurioje mes gyvename, mylėti ir saugoti gamtą. Daugelis ūkininkų širsta, kai jų pasėlius išmina laukiniai gyvūnai, bet juk ne viską, tad, kaip sakau, – reikia derliumi dalintis ir su gamta.
– Ar į ekologinį ūkį dažnai užsuka žvėrys?
– Manau, kad dėl padidėjusios elninių gyvūnų populiacijos vienodai nukenčia tiek chemizuoti, tiek ekologiniai ūkiai. Daugiausiai elniai puotauja grikiuose. O vėliau, kai grikiai nukuliami ir vyksta jų džiovinimas bei sandėliavimas, savo dalį atsiima žvirbliai. Pilnas kiemas būna rudagalvių.
– Ką Jums pačiam reiškia ekologija?
– Ekologinis ūkininkavimas – tai tokia ūkio filosofija, kuri nenustumia į antrą planą gamtos ir nepastato žmogaus aukščiau. Tai darnesnis bendradarbiavimas su gamta, padarant jai mažiau žalos.
Žemės ūkio ir maisto produktų sertifikavimo įstaiga „Ekoagros“ praneša, kad ekologinės gamybos ūkis – sertifikavimo įstaigos kontroliuojamas ekologinę gamybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus atitinkantis ūkis. Ekologinės gamybos sertifikavimas – procedūra, kuria sertifikavimo įstaiga patvirtina, kad laikomasi su ekologine gamyba susijusių teisės aktų reikalavimų gaminant tam tikros gamybos srities ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus ir renkant laukinius augalus. Ekologinės gamybos sertifikavimas prasideda ūkio subjektui pateikus sertifikavimo įstaigai prašymą kontroliuoti ekologinės gamybos vienetą ir ekologinę gamybą ir baigiasi nustojus galioti su sertifikavimo įstaiga pasirašytai ekologinės gamybos kontrolės sutarčiai.
„Ekoagros“ internetiniame puslapyje skelbiama, kad ekologiškų produktų ženklu turi būti ženklinami visi tiekiami rinkai ekologinio žemės ūkio gamybos reikalavimus atitinkantys ir sertifikavimo įstaigos sertifikuoti ekologiški produktai (įskaitant akvakultūrą), kurie skirti žmonių arba ūkinių gyvūnų maistui.
Projektą iš dalies remia:
„Eko Rokiškis – mums ir vaikams“ – 12 000 EUR
