Ekologinių ūkių rajone – vos 3 proc.
Rokiškio rajone dirbamoji žemė sudaro kone šimtą tūkstančių hektarų, iš jų nė 10 000 ha nesiekia ekologiniai ūkiai.
Pagal 2022 m. rodmenis, Rokiškio rajone iš viso deklaruota 85 000 ha žemės ūkio naudmenų, iš kurių – 8 427 ha (arba 9,9 proc. viso deklaruoto žemės ūkio naudmenų ploto) pagal 2014–2020 m. Lietuvos kaimo plėtros priemonę „Ekologinis ūkininkavimas.
„Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių paraiškų priėmimo informacinės sistemos duomenimis, 2022 m. mūsų savivaldybėje (pagal žemės ūkio valdos centrą, esantį Rokiškio r.) 83 pareiškėjai (arba tik 2,6 proc. paraiškų, kurių iš viso 3 118 vnt.), deklaruodami žemės ūkio naudmenas, pažymėjo, kad užsiima ekologine žemdirbyste“, – skaičius pateikė Rokiškio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjos pavaduotoja Gintarė Vinciūnienė.
Susidomėjimas išaugo pernai
Teiravomės, kada rajone pastebėtas susidomėjimas ekologiniu ūkininkavimu ir kas tai galėjo lemti.
„Bendras ekologinių ūkių skaičius ūgtelėjo 2021 m. Priežastys dvi: pirmoji – nuo 2021 m. naujai pradėjusiems ūkininkauti pagal Lietuvos kaimo plėtros programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ imat mokėti perėjimo prie ekologinės gamybos arba ekologinio ūkininkavimo išmokos, antroji – ekologiškai ūkininkaujantiems buvo leista prisiimti kur kas trumpesnius įsipareigojimus, iki 2021 m. įsipareigojimų terminas buvo 5 m., dabar – 2 m.“, – teigė specialistė.
Biurokratiniai niuansai – stabdis ne visiems
Tiesa, ekologinių ūkių savininkams tenka prisiimti didelę atsakomybę ir įsipareigojimus, kurie neretai ir sustabdo nuo ekologinės žemdirbystės.
„Svarbu paminėti tai, kad, norėdamas ūkininkauti ekologiškai, ūkininkas prisiima itin didelę matricą tvarkų, taisyklių ir kitų biurokratinių niuansų ir dažnai daug daugiau laiko sugaišta dėliodamas planus ir veiklas dokumentuose, nei tiesiogiai dirbdamas laukuose. Šita aplinkybė ir yra didžiausia kliūtis ir stabdis pasiryžti ūkininkauti ekologiškai“, – svarstė G. Vinciūnienė.
Žemės ūkio skyriaus vedėjos pavaduotoja pridūrė, kad rajone visgi turime pavyzdžių, kurie sėkmingai plėtoja ekologinį ūkininkavimą. „Ūkininkė Dalia Lūžienė-Malijonienė puikiai žino mišraus ekologinio ūkio gyvavimo koncepciją, ūkininkas Vytautas Zizas – ekologinio sėklininkystės ūkio valdytojas, o ūkininkas Egdūnas Obelinskas – ekologinio augalininkystės ūkio žinovas. Taip pat rajone yra įkurtas kooperatyvas „Eko tikslas“, vienijantis ne tik mūsų rajono pienininkystės ūkius, bet į savo veiklą pritraukęs ir kitų rajonų bendraminčius“, – išskyrė G. Vinciūnienė.
Mažais žingsneliais į priekį
Nors sprendžiant iš skaičių negalima sakyti, kad ekologinė žemdirbystė rajone populiari, visgi jie rodo, kad ši žemės ūkio šaka – auganti.
„Rajone ekologinių ūkių yra tik 2,6 proc., o ekologinių laukų plotas sudaro beveik 10 proc. bendro dirbamo žemės ūkio naudmenų ploto. Taigi peršasi išvada, kad ekologinis ūkininkavimas Rokiškio rajone nėra populiarus, tačiau nuo 2021 m. tai mažais žingsneliais auganti žemės ūkio šaka“, – teigė Žemės ūkio skyriaus vedėjos pavaduotoja G. Vinciūnienė.
Paskatino kursai
„Šiuo metu dirbu 103 ha žemės, auginu 70 karvių ir pašarus joms šerti. Ekologinio ūkio taisyklės nurodo karves šerti ekologiškais pašarais, o kai savo užsiaugini, jokių problemų nekyla, nei dėl produkcijos užterštumo, nei dėl ko kito, taigi ūkyje gauname ekologišką pieną“, – pasakojo ūkininkė Dalia Lūžienė-Malijonienė.
Prie ekologinio ūkio ji perėjo prieš 17 metų. Žengti tokį žingsnį ją paskatino gerų lektorių vedami kursai. „Esu agronomė, žmogus prie gamtos, tuomet auginau mažus vaikus ir labai rūpėjo sveikas maistas. Iš lektorių sužinojusi apie ekologinio ūkio sertifikavimą, taisykles, galimybes, apsisprendžiau, kad man viskas tinka – aš noriu sveiko maisto ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Tai ir buvo pradžia“, – pasakojo pašnekovė.
Ekologinio ūkio pranašumai
D. Lūžienei-Malijonienei yra tekę rūpintis ir įprastiniu ūkiu, tad kuo ekologinis pranašesnis?
„Ekologinio ūkio pranašumas – visa grandinė: auginamos karvės paėda šieno, vėliau išsituštindamos patręšia dirvą, o joje puikiai auga javai ir kiti augalai. Didelis pranašumas ir produkcijos savikaina. Chemizuotų ūkių dirvožemiuose organikos yra labai mažai, o mes, gyvulininkai, augindami pievas ir dobilus, vėliau javus ir vėl pievas, dirvožemį natūraliai papildome organika. Mūsų dirvožemis jo turtingas, derliai be jokių trąšų, o produkto savikaina nebloga“, – pasakojo D. Lūžienė-Malijonienė.
Dokumentacijai pildyti – kantrybės ir žinių
Ar daug laiko prireikia dokumentams pildyti? „Prie dokumentacijos tenka praleisti labai daug laiko, nes reikia fiksuoti visus darbus, kuriais remiasi sertifikato teikėjai. Dokumentacija yra labai svarbi, todėl prie jos reikia stipriai padirbėti, juk sertifikatų bet kam neduoda.
Daugiausiai nežinomybės ir sumaišties ekologiškai ūkininkaujantiems įneša pasikeitimai – kad ir dabar, kelerius metus buvome įpratę tvarkyti žurnalą, o pakeitimai daugeliui tapo sudėtingi, ne visiems pavyksta greitai ir tinkamai užpildyti visas reikiamas lenteles. Čia prireikia ne tik sumanumo, bet ir žinių, laiko bei kantrybės“, – komentavo ūkininkė.
Iššūkiu tapo piktžolės
Panašu, šią vasarą ūkininkai džiaugiasi derliumi, o kaipgi ūkininkaujantieji ekologiškai? „Ši vasara ekologiniams ūkiams ne itin lengva – teko didžiulis išbandymas dėl piktžolių. Chemizuotuose ūkiuose jų taip pat gausu, tik ūkininkai galėjo lengviau susitvarkyti chemikalų pagalba, o mums, ekologinių ūkių savininkams, teko galvoti ir apie sėklos normą, ir apie pasėlių aukštumą. Dabar pats javapjūtės įkarštis, laukia atolų pjovimas, vėliau – grūdų tvarkymas“, – sakė D. Lūžienė-Malijonienė.
Beje, tvarkyti grūdus ekologiniams ūkiams taip pat nėra paprasta – juos reikia išvalyti, sufasuoti. „Mes negalime jų paprastai nuvežti į supirkimo punktą – grūdus tenka išdžiovinti, kad būtų tinkama drėgmė, išvalyti, nes kuliant piktžolių prirenkama užtektinai“, – dėstė ekologinio ūkio šeimininkė.
Faktai apie ekologinį ūkininkavimą:
- Apie 75 % Lietuvos dirvožemių yra ties degradacijos riba, daugiausia dėl intensyvios ir chemiškai intensyvios žemdirbystės. Dėl didėjančio azoto trąšų naudojimo didėja azoto ir kitų mikroelementų, ypač fosforo ir kalio, disbalansas. Dėl gausaus nesubalansuotų trąšų naudojimo ilgainiui sumažėja dirvožemio derlingumas.
- 2021 m. Žemės ūkio paskirties žemė buvo naudojama: 52 % ariamosioms kultūroms; 36 % mišriam ūkiui; 37 % miškams; gyvulininkystė sudaro tik 10 %; kita – 3 %.
- Naudojamos žemės ūkio paskirties žemės (bendras dirbamas žemės ūkio naudmenų plotas 2019 m. siekė 3 mln. ha) didžiausią dalį (2,2 mln. ha) sudarė ariama žemė. 2019 m., palyginti su 2018 m., naudmenų plotas padidėjo 0,9 proc.
- Ekologinio ūkininkavimo būdas ilgai nebuvo vertinamas kaip perspektyvi tradicinio žemės ūkio sritis. Bet, vis labiau pradėjus vertinti produktų gamybos įtaką aplinkai bei žmogaus sveikatai, pradėjus daugiau dėmesio skirti aplinkos taršos mažinimui, situacija ėmė keistis į gera. Ekologinio ūkininkavimo pradžia sutampa su Lietuvos Respublikos, kaip nepriklausomos valstybės, atkūrimo pradžia.
- 1990–1993 m. kūrėsi ekologinis judėjimas ir organizacijos. Tuo metu padėti teoriniai ekologinio žemės ūkio pagrindai. Ekologiniam ūkininkavimui pradžią Lietuvoje davė dviejų visuomeninių organizacijų veikla: Lietuvos ekologinės žemdirbystės bendrija „Gaja“ įsteigta 1990 m. Žemės ūkio akademijos mokslininkų iniciatyva ir nuo 1992 m. aplinkosauginę veiklą Lietuvos karstiniame regione pradėjusi VšĮ „Tatulos programa“. 1997 m. Lietuvoje savo veiklą pradėjo pirmoji ir vienintelė iki šiol sertifikavimo paslaugas teikianti sertifikavimo įstaiga VšĮ „Ekoagros“.
- Pagrindinis skatinamasis ekologinių ūkių steigimo veiksnys – ES subsidijos, mokamos už ekologinius sertifikuotus plotus. Siekiant kompensuoti ekologiniame ūkyje susidarančias papildomas išlaidas ir užtikrinti ekologinės gamybos ūkių pajamingumą, Lietuvos Vyriausybė nuo 1997 m. remia ekologiškai ūkininkaujančius ūkininkus, mokėdama jiems kompensacines išmokas. Nuo 2004 m. ekologiškai ūkininkaujantieji gali teikti paraiškas pagal Kaimo plėtros programos priemonės programą „Ekologinis ūkininkavimas“ paramai gauti.
- Remiamos veiklos – javai, javai pašarams, daugiametės žolės sėklai, daugiamečių žolių įsėlis, daugiametės žolės, daržovės, bulvės, vaistažolės, aromatiniai ir prieskoniniai augalai, uogynai ir sodai.
- Ekologinė gamyba – tai bendra ūkio valdymo ir maisto produktų gamybos sistema, apimanti geriausią aplinkosaugos praktiką, didelę biologinę įvairovę, gamtos išteklių išsaugojimą, aukštų gyvūnų gerovės standartų taikymą ir gamybos būdą, atsižvelgiant į tam tikrų vartotojų teikiamą pirmenybę produktams, pagamintiems naudojant natūralias medžiagas ir procesus.
- Netikėtas COVID-19 pandemijos protrūkis dar labiau pabrėžė ekologiško maisto poreikį: pirkėjai ieško sveiko, švaraus maisto savo šeimoms. Labiausiai vertinami lietuviškos kilmės produktai, kurie asocijuojasi su natūralumu ir gaivumu.
- Vis dažnesnis Lietuvių pasirinkimas yra ekologiškos prekės. Vienas svarbiausių veiksnių, lėmęs šį augimą, tai, jog lietuviai pasitiki mūsų šalies gamintojais, vertina jų produkcijos šviežumą, kokybę ir būtent jai teikia pirmenybę. Kitas klientų pasirinkimą lemiantis veiksnys – augantis ekologiškų prekių prieinamumas.
Žemės ūkio rūmų inform.
Projektą iš dalies remia:
