Iš pradžių smalsumas, vėliau – hobis
Vilnietis vyndarys A. Diliautas, savo gabumus atskleidžiantis ir Ilzenbergo dvaro rūsyje įrengtoje vyninėje, vyndaryste susidomėjo smalsumo vedamas, vėliau tai išaugo į hobį ir virto pagrindine veikla.
„Vyndaryste susidomėjau prieš 18 metų. Iš pradžių domėjausi vynais, vėliau buvo smalsu ir pačiam pabandyti jo pasigaminti. Kaip dauguma lietuvių, pirmus kartus bandžiau gaminti vyną iš juodųjų serbentų, obuolių ir kitų mūsų šalyje augančių uogų, vaisių. Vėliau mano uošviai nusipirko sodybą, ten buvo vietos, tinkamos sodui, užveisėme vaismedžių, pasisodinau ir kelias vynuoges. Buvo įdomu, kokį vyną įmanoma pagaminti iš Lietuvoje auginamų vynuogių.
Taip iš tų kelių vynuogių viskas išaugo į rimtą hobį – vynuogės sudomino labiau nei kiti sodo augalai, susiradau draugų, šių uogų augintojų užsienyje, tam pagelbėjo ir internetas, ir tai, kad neturėjau kalbos barjero nei su lenkais, nei su anglakalbiais. Po truputį į Lietuvą atvežiau vynuogių veislių, tinkamų auginti mūsų šalyje ir gaminti vyną. Buvau bandytojas veislių, atsirandančių tiek Europoje, tiek už Atlanto“, – apie susidomėjimą vyndaryste pasakojo Andrius.
Vyro kolekcijoje – nemažai vynuogių veislių, todėl ilgainiui Andrius užsiėmė ir vynuogių sodinukų prekyba, šalia ėjo ir vyndarystė, nes jis jautė pareigą iš kiekvienos klientams siūlomos veislės pasigaminti vyno ir papasakoti, koks jis pavyksta.
Netikėtas Ilzenbergo pasiūlymas
Kaupiantis patirčiai vyndarystės srityje, Andriaus pradėjo bendrauti su Ilzenbergo dvaru. O pradžia buvo įdomi. „Buvo gyvenime toks periodas, kai šalia vynuogininkystės hobio turėjau ir nuolatinį darbą biure. Dėl to laiko vynuogėms galėjau skirti tik savaitgaliais ir vakarais po darbo. Po truputį ėmiau jausti, kad dirbti biure nebenoriu, kad ta vynuogininkystė ir vyndarystė vis labiau traukia. Vis pamąstydavau apie vyndarystės verslą, bet jį įkurti reikia daug lėšų, todėl nesiryždavau mesti darbo. Tuo metu, kai rimtai apie tai svarsčiau, man paskambino iš Ilzenbergo dvaro ir pasiūlė susipažinti ir sugalvoti kažką bendro.
Bendra veikla prasidėjo nuo to, kad pasodinome vynuogyną, o kol jis augo, padėjau dvare įrengti vyninę. Šiais metais startavome su vaisių ir uogų vynais, o dabar laukiame rudens derliaus, kai gaminsime vyną iš pačių vynuogių“, – prisiminimais dalinosi A. Diliautas.
Andrius gyvena Vilniuje ir save vadina keliaujančiu vyndariu. „Dabar maždaug ketvirtį savo darbinio laiko praleidžiu Ilzenbergo dvare, skiriu laiko ir savo medelynui, kuriame auginu vynuogių sodinukus. Taigi bandau suderinti šias dvi veiklas“, – sakė vyndarys.
Sodinukai iš Vokietijos ir JAV
Prašėme vyndario papasakoti apie vynuogių veisles, augančias Ilzenbergo dvare ir ar tam palankus lietuviškas klimatas.
„Pirmuosius sodinukus į Ilzenbergo dvaro vynuogyną pradėjau vežti iš Lenkijos ir Vokietijos, nes tai – artimiausi kraštai, kuriuose vyndarystė egzistuoja jau seniai. Žinoma, ir iš Rytų, Ukrainos, atkeliauja tos veislės, bet tai labiau desertinės vynuogės.
Veislės, gabenamos iš Lenkijos ir Vokietijos, yra pritaikytos tų šalių rinkai, todėl ir tam klimatui labiau tinkamos. Specialiai Lietuvai jų niekas nekuria. Pas mus, jeigu jos ir spėja prinokti, žiemą reikia apdengti – tai nėra patogu, nes reikalauja papildomo darbo, atsiranda rizikos. Tai problema.
Taigi pradėjau ieškoti veislių, labiau atsparių šalčiui: jeigu imtume tas senąsias šalčiui atsparias prancūzų–amerikiečių išrastas veisles, sukurtas prieš 100 ir daugiau metų, tai jų vyno kokybė netenkina. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Viskonsine, dirbo selekcininkas Elmeris Vensonas. Ten klimatas ganėtinai panašus į Lietuvos: ir vasaros nėra ilgos, ir žiemą kartais paspaudžia daugiau nei 30 laipsnių šaltukas. Jis kūrė vynuogių veisles, atsparias grybinėms ligoms ir šalčiui. Jo darbo pagrindu vėliau tą veiklą tęsė Minesotos universitetas.
Taigi vokiškos vynuogių rūšys, kurios yra populiarios Lenkijoje ir tinkamos raudonajam vynui gaminti, ištveria iki 24 laipsnių šalčio, o Lietuvoje pasitaiko šaltesnių naktų, todėl mūsų vynuogyne iki 70 proc. vynmedžių yra iš JAV, nes tos šalies veislės labiau tinkamos šiaurietiškam klimatui, geba geriau prisitaikyti prie regiono žiemų, o ir iš jų pagaminto vyno kokybė – itin gera“, – paieškų keliu dalinosi A. Diliautas.
Didžiausias Lietuvoje vynuogynas
Ilzenbergo dvare pirmieji vynuogių sodinukai buvo pasodinti prieš ketverius metus, šiandien vynuogynas užima net 4 ha ir yra didžiausias Lietuvoje.
„Ilzenbergo dvare jau dera hektaras vynuogių, pasodintų prieš ketverius metus. Įprastai vynuogynai pradeda derėti nuo trečiųjų metų, o visą vynuogyno potencialią galima įžvelgti tik ketvirtais penktais augimo metais, todėl šiemet tikimės nemenko derliaus.
Toliau yra pasodintas dar hektaras vynuogyno. Jis auga jau antrus metus. Vadinasi, po metų pradės derėti. Dar du hektarus užima šių uogų jaunuolynas. Ateityje bus sulaukta didelio derliaus iš 4 ha. Vynuogyną prižiūri iš Juodupės kilęs Antanas ir jo sūnus Virginijus Gailiūnai“, – pasakojo vyndarys.
Pašnekovas pridūrė, kad dvaro savininkų ambicijos įveisti didžiausią šalyje vynuogyną apgalvotos – mat tam, kad komerciškai apsimokėtų auginti vynuoges ir iš jų gaminti vyną, vynuogynas turi būti didelis. „Lenkijoje 3–4 ha vynuogynas yra minimalus, kurį turint verta kurti vyninę“, – sakė pašnekovas.
Vyninė ir moderni įranga
Ilzenbergo dvaro rūsyje yra įrengta vyninė, kurioje jau gaminami tradiciniai vynai iš uogų ir vaisių. Senovinės patalpos ir masyvios sienos padeda išlaikyti tinkamą vyno temperatūrą, o moderni įranga – šiuolaikiškai išspausti vynuoges.
„Vyninės Ilzenbergo dvare įrengimo projektas buvo įdomus iššūkis – visų pirma man pačiam teko persiorientuoti į didesnių kiekių vyno gamybą ir pati įranga kitokia. Prieš tai buvau aplankęs daugybę vyninių Lenkijoje, pasisėmiau patirties. Visas projektas truko apie metus – nuo patalpų suplanavimo iki įrangos gavimo.
Vyninėje yra šiuolaikiškas presas, kuris švelniai išspaudžia sultis, kontaktas su deguonimi yra mažas, taip išsaugoma vynuogių gaiva ir šviežumas, svarbios ir nerūdijančios talpos – vyninė įrengta moderniai ir patogiai, o man, kaip vyndariui, ten dirbti labai malonu“, – džiaugėsi A. Diliautas.
Džiugina ryžtas
Kiek laiko trunka visas procesas – nuo vynuogių skynimo iki vyno subrandinimo? „Kaip minėjau, praeina maždaug 4 metai, kol vynuogės pradeda duoti derlių – tenka ilgai palaukti, o ir investicijos nemažos. Ne visi gali sau tai leisti laukti, kol sulaukiama grąžos. Taigi toks verslas sudėtingas, juolab kad ir mūsų klimatas kelia iššūkių – ne kiekvienas tam gali ryžtis. Džiugu, kad yra drąsių žmonių, kuriems tai įdomu – jų dėka Lietuvoje atsiranda vynuogynai.
Taigi jau šį rudenį pradėsime gaminti vynus iš Ilzenbergo dvare užaugintų vynuogių“, – pokalbį užbaigė vyndarys A. Diliautas.
Projektą iš dalies remia:
