Tai mažiausias gaisrų skaičius per 21-erius metus, skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
Per gaisrus ugniagesiai išgelbėjo 140 gyventojų, 503 pastatus, 89 transporto priemones, 252 gyvūnus.
2024 m. gaisruose žuvo 84 žmonės, iš jų 2 vaikai, o 176 gyventojai patyrė traumų.
Palyginti su 2023 m., kai gaisruose žuvo 100 žmonių, pernai žuvo 16 gyventojų, arba 16 proc., mažiau.
2024 m. kilo vienas gaisras, kuriame žuvo trys Kupiškio r. gyventojai.
7 gaisrai nusinešė po dvi žmonių gyvybes, o 67 gaisrai pasiglemžė po vieną žmogaus gyvybę.
29 gyventojai žuvo dėl neatsargaus rūkymo, 21 – dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 11 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 8 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 5 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, 2 – dėl sprogimų. Vilniuje pernai sausį per sprogimą ir gaisrą daugiabučiame name Vilniuje žuvo šį sprogimą ir gaisrą sukėlęs namo gyventojas (gim. 1949 m.) ir šalia jo gyvenęs berniukas (gim. 2016 m.).
Dar 2 žmonės žuvo dėl tyčinės žmonių veikos (padegimų), po 1 – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų bei dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų gedimų, dar 4 – dėl kitų priežasčių.
Miestuose kilusiuose gaisruose žuvo 32 gyventojai (38 proc. žuvusiųjų), 100 tūkst. šalies miestuose gyvenančių žmonių teko 2 gaisruose žuvę žmonės, miesteliuose bei kaimo vietovėse gaisruose žuvo 52 gyventojai (62 proc. žuvusiųjų), 100 tūkst. miesteliuose bei kaimo vietovėse gyvenančiųjų teko 6 gaisruose žuvę žmonės.
Penkerių metų gaisrų statistikos duomenimis, vyrų gaisruose žūsta 2,9 karto daugiau nei moterų. Pernai gaisruose žuvo 53 vyrai ir 26 moterys (vyrų žuvo 2 kartus daugiau nei moterų), penkių žuvusiųjų tapatybė nenustatyta.
Tragiškiausias paros laikas – nuo 19 iki 6 val. ryto, tuo metu gaisruose žuvo 56 žmonės (67 proc.). Žuvusiųjų gaisruose amžiaus vidurkis – 66-eri metai.
Pagrindinės gaisrų priežastys – pašalinis ugnies šaltinis (19,1 proc. visų gaisrų), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (17,9 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (13,9 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (10,3 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (7,3 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (3,9 proc.), neatsargus rūkymas (3,1 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (2,8 proc.). Be to, įregistruoti 257 padegimai (3,4 proc.), 58 gaisrai kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi (0,8 proc.), o 29 gaisrų (0,4 proc.) priežastys dar tiriamos.
