Rudenį atvėsus orams ne vienas skundžiasi sąnarių skausmais. Jaunesni dažnai to nesureikšmina, o vyresnio amžiaus žmonės skausmus „nurašo“ senatvei. Tačiau juntami sąnarių skausmai gali pranašauti sunkią ligą – artritą. Būtent todėl spalis Lietuvoje paskelbtas kovos su artritu mėnesiu.
Serga vis jaunesni
Užklupusi klastinga liga gali ne tik pažeisti sąnarius, bet ir kitus gyvybiškai svarbius žmogaus organus, netgi pasodinti sergantįjį į neįgaliojo vežimėlį. Artritu žmonės linkę vadinti bet kokį sąnarių skausmą. Tačiau artritas – sąnario uždegimas, pasireiškiantis kur kas rečiau nei įprastinis sąnario skausmas.
Rokiškio rajono klubo „Artritas“ vadovė Albina Bražiūnienė, serganti artritu 18 metų, dalinosi savo ir klubo narių patirtimi, išgyvenimais. „Sąnarių ligomis suserga vis jaunesni asmenys. Anksčiau sakydavo, kad artritas – senų žmonių liga. Mūsų klube, kuriame yra 225 oficialūs nariai, keturi asmenys, tesulaukę 30-ies, jau turi rimtų problemų. Jie serga reumatu, artritu, matyti sąnarių pakitimai, ištinimai. Galvodami apie savo šeimas ir tolimesnį gyvenimą, jie nesikreipia į medikus invalidumo grupei gauti, nes baiminasi prarasti darbą. Kiek įmanoma, kartu su mumis jie stiprina sveikatą įvairiomis procedūromis ir vėl skuba į darbus… Teko girdėti, kad sostinėje reumatoidinis artritas nustatytas 6 mėnesių kūdikiui. Sergančiųjų sąnarių ligomis mūsų rajone yra daug daugiau, nei yra „Artrito“ klubo narių. Ir nepriklausantieji klubui dalyvauja mūsų renginiuose, kartais ateina į mankštas“, – kalbėjo A. Bražiūnienė.
Pašnekovės manymu, sąnarių ligos ateityje gali būti diagnozuojamos vis jaunesniems asmenims: „Dabartinis jaunimas visai nejuda. Jų pagrindinis užsiėmimas – kompiuteris, telefonas. Net į parduotuvę, esančią vos už 100 metrų, važiuoja automobiliu. Nuo jaunimo neatsilieka ir suaugusieji: prasėdėję darbe 8 val., dauguma jų vakarus namuose leidžia… sėdėdami prie televizoriaus. Ilgai sėdint, užspaudžiami slanksteliai, dėvisi stuburas, pradeda skaudėti kojos. O tie, kurie sportuoja, šoka, vedžioja šunį, net ir turėdami polinkį sirgti sąnarių ligomis, jas atitolina.“
Klastinga liga
Ne vienerius metus su to paties likimo žmonėmis bendraujanti A. Bražiūnienė pasakojo, kokie simptomai išduoda apie artėjančią klastingą ligą: „Ryte ilgesnį laiką būna sustingę pirštai, sunkiau judėti – tai pirmieji artrito požymiai. Deja, liga diagnozuojama vėlai – niekas nesiunčia tirtis dėl tokių simptomų. Aš siūlau žmonėms prašyti gydytojų atlikti kraujo, kaulo tankio tyrimus, taip pat tyrimus dėl reumatoidinio artrito.“
Anot pašnekovės, akivaizdžiausiai ligos pastebimos, kai atsiranda rankų ir kojų sąnarių pakitimai, tačiau tuomet liga jau būna stipriai pažengusi. Iš visų sąnarių ligų sunkiausia – reumatoidinis artritas: pažeidžiami ne tik sąnariai, bet ir kiti organai – inkstai, sausgyslės, akys, plaučiai ar net širdis.
Pasak specialistų, anksti diagnozuoti reumatoidinį artritą sunku, todėl pastebėjus specifinius šios ligos požymius, būtina kreiptis į gydytojus.
„Sąnarių ligos turi įtakos visų žmogaus vidaus organų veiklai, o ypač – širdžiai. Reumatoidinis artritas turi įtakos širdies ritmo sutrikimams, kyla kraujo spaudimas, dėl to didėja insulto ir infarkto pavojus. Ligai progresuojant, žmogus tampa pusiau neįgalus, o laikui bėgant neretai atsiduria ir invalido vežimėlyje. Būna atvejų, kai net tenka amputuoti kojas. Mūsų rajone gyvena moteris, kuriai prieš šešerius metus dėl minėtos ligos amputuotos kojos, išsukioti rankų pirštai. Tačiau bendraujant su ja ne vienas pavydime šios moters optimizmo“, – atviravo A. Bražiūnienė.
Gyvenimas pasikeičia…
Gyventi sergant sąnarių ligomis – sunku. „Nepatogumai dideli: sunku vaikščioti, judėti laiptais, ypač nulipti. Labai sunku įlipti į autobusą. Jei tik tenka aukščiau palypėti – viskas. Nebegali pats apsimauti kojinių, atidaryti durų, tinkamai ištiesti rankos pasisveikinti. Daugiausia liga pažeidžia mažus sąnarius: pirštų, alkūnių, klubų, kelių. Daugumai sergančiųjų prireikia klubo sąnario operacijos. Pirmoji „draugė“ susirgus – lazda. Ligai progresuojant, prireikia vaikštynės, blogiausiu atveju – invalido vežimėlio… Sergantiesiems sąnarių ligomis labai reikia šeimos palaikymo, supratimo“, – pasakojo klubo „Artritas“ vadovė.
Kaip padėti sau ir kitam?
Anot A. Bražiūnienės, galima pristabdyti klastingos ligos vystymąsi. „Mums, sergantiesiems, padeda tik judėjimas. Jeigu sąnario nejudinsi, jis visiškai sustings. Sergantiesiems sąnarių ligomis labai naudingos vandens procedūros: plaukimas, mankštos vandenyje. Dėl šios priežasties kiekvieną mėnesį važiuojame į baseiną. Reikalingos ir paprastos mankštos: raumenų, sąnarių tempimo pratimai, raumenų stiprinimas. Labai gerai nusimaudyti ir jūroje: šaltas vanduo sukelia savotišką stresą sąnariams. Didelę reikšmę turi ir sveikas gyvenimo būdas, sveika mityba. Negalima vartoti daug druskos, valgyti riebių patiekalų. Užtat labai sveika valgyti šaltieną ir želė“, – dėstė pašnekovė.
A. Bražiūnienė pasidalino naminių arbatų bei gydomųjų vonelių receptais: „Sulėtinti ligos progresavimą galima geriant vaistažolių arbatas. Mes auginame medetkas – jos vertinamos kaip priešuždegiminės žolelės. Nuoviras tinka ir sąnarių kompresams. Pajutus pirmuosius sustingimus, patariam gerti raudonėlių, mėtų, melisų, jonažolių arbatas. Naudinga ir pušų vonelė: jų spyglius ar šaką aš dedu į verdantį vandenį, kurį laiką pavirinu ir palieku bent porai valandų pastovėti, kad pritrauktų. Tada nukošiu ir supilu į vonią. Kartais šį nuovirą geriu vietoj arbatos. Man patinka ir jūros druskos su medumi vonelė. Tam tinka ir įprasta valgomoji druska. Į vandenį dėti keturias saujas druskos, saują sodos ir pora šaukštų medaus. Ši vonelė labai naudinga sąnariams, tuo pačiu atpalaiduoja ir po sunkios dienos – gerai išsimiegi, nekamuoja skausmas. Vietoj pušies, galima naudoti eglės šakas.“
Serga 30 metų
Garbaus amžiaus rokiškietė Elenutė Vilipienė reumatoidiniu artritu serga 30 metų. „Liga išryškėjo, kai man buvo 50 metų. Iš pradžių nesupratau, kas yra, tiesiog pradėjo skaudėti riešas. Nuėjau pas chirurgą, jis liepė pasirodyti reumatologui. Pastarasis nustatė ligą – reumatoidinį artritą. Iš karto pasakė: liga progresuos. Vykau konsultuotis į Vilnių, mane apžiūrėjo profesoriai, jie diagnozę patvirtino. Kiek prisimenu, šeimoje niekas nesirgo šia sunkia liga. Tėveliui kartais suskausdavo sąnarius, bet jis tuo nesiskundė. Kai man nustatė ligą, nebuvo labai blogai – tiesiog šaldavo riešai. Negalėjau net pagalvoti, kad ateityje bus taip sunku. Visa laimė, kad liga progresavo lėtai. Priešingu atveju seniai gulėčiau ant patalo. Dabar nors po truputį, bet dar judu“, – atviravo pašnekovė.
Senolės manymu, klastingai ligai atsirasti įtakos turėjo darbas: 16 metų ji dirbo siuvykloje braižytoja. „Mano darbo stalas stovėjo po ventiliatoriumi, o šone buvo langas. Jį aš uždarydavau, nes būdavo baisus skersvėjis, o kolegės atidarydavo. Joms kas: tik juokdavosi, kad nuolat esu sušalusi. Gydytojai ragino keisti darbą, bet man jis patiko. O ir gyventi reikėjo… Nuolat važiuodavau į sanatorijas. Gal 13 metų jose lankiausi. Man padėjo, neleido ligai progresuoti. Gaila, kad dabar sergantiesiems nebeskiriami siuntimai į sanatorijas ar reabilitacijas. Man gal jau ir nebepadėtų, nes amžius nebe tas“, – svarstė moteris.
Prisišaukti labai sunku…
Daugiabučio namo ketvirtajame aukšte gyvenanti E. Vilipienė pastaruosius septynerius metus tyru oru kvėpuoja tik balkone: „Vos vaikštau po namus, tad apie lipimą laiptais žemyn galiu tik pasvajoti. Septynerius metus nebuvau kieme. Vasarą šiltomis dienomis džiaugiuosi tik sėdėdama balkone. Pasidaro labai liūdna, kai stebiu žmones, kažkur einančius, lekiančius ar paprasčiausiai sėdinčius ant suoliuko. Kai reikia važiuoti pas gydytojus, ieškau vyrų, kad šie nuneštų mane į apačią. Prisišaukti juos labai sunku: seni nebegali, jaunesni – darbuose… Maisto ir kitų būtiniausių prekių nuperka kaimynės, giminaitės. Tačiau žiemą kaimynės nebelabai gali ir nori eiti į lauką – slidu, bijo susižeisti. Šiai žiemai reikės prašyti socialinės darbuotojos pagalbos.“
Prieš metus mirė E. Vilipienės vyras. Moteris liko gyventi viena. Ji neslepia: gyventi vienai – nelengva. „Labai sunku apsirengti. Užtrunku gal valandą, kol prisirengiu taip, kad nebūtų šalta. Be to, visi drabužiai turi būti laisvi ir platūs. Kartais užeina sunkiai pakeliami skausmai: naktimis taip skauda pečius, kad negaliu net antklodės užsitraukti, nes atrodo, kad ranka išnirs iš peties. Nuolatos šąla kojos, todėl visada mūviu vilnones kojines, net ir miegodama. Negaliu daug vaikščioti, bet ir sėdėti ilgai negaliu. Jei tik pasėdžiu, pradeda tinti blauzdos. Dėl išsukiotų pirštų sąnarių negaliu atsukti ar užsukti butelio, kartais sunkiai nulaikau šaukštelį. Man įrengtas specialus įlipimas į vonią: padėta lenta, atsisėdu ant vonios krašto, tada įkeliu kojas… Žmogaus pagalba man vis tiek reikalinga. Sunku buvo naudotis ir klozetu, atsigulti į lovą ar sėstis ant sofos, nes viskas buvo per žemai. Todėl šviesaus atminimo vyras padarė specialų klozeto dangtį, pakėlė lovą ir sofą. Mano liga jau toli nuėjusi ir nieko nepadarysi…“ – pasakojo E. Vilipienė.
Prier.: 30 metų reumatoidiniu artritu serganti Elenutė Vilipienė po namus sunkiai juda. Moteriai gelbsti ramentai ar vaikštynė.
Dėl sunkios ir klastingos ligos Elenutė Vilipienė sunkiai nulaiko net šauktą… M. Katinauskienės nuotr.
Miglė Katinauskienė
