Kriauniškis Antanas Balčiūnas. 26-erių neįgalusis, šiemet iškentęs keturias sudėtingas operacijas, stebėjęs gaisrą tėvų namuose, optimistiškai žvelgia į ateitį, o savo credo pasirinko filosofo Frydricho Nyčės mintį: „Tai, kas mūsų nesunaikina, padaro mus stipresnius.”
Su A. Balčiūnu susipažinome prieš keletą metų Rokiškio kultūros centre. Rekonstravus didžiulį pastatą, šis vaikinas buvo pirmasis, neįgaliojo vežimėlyje atvykęs į teatrų festivalio „Vaidiname žemdirbiams” spektaklius. Nuo gimimo kojų nevaldantį sūnų lydėjusi mama Virginija Balčiūnienė tąkart džiaugėsi, jog pagaliau Kultūros centre įrengta nuovaža, liftas, tad šiame pastate gali lankytis žmonės, judantys neįgaliojo vežimėliu.
Kriauniškis nuo gimimo serga galvos smegenų vandene (hidrocefalija) – kaukolės ertmėje nuolat kaupiasi skystis. Siekiant sureguliuoti jo kiekį, prieš daugelį metų A. Balčiūnui buvo atlikta operacija – į galvos smegenų skilvelį įleistas šuntas, juo skysčiai nuteka į pilvaplėvės ertmę. Vyras nevaldo abiejų kojų, tačiau tai netapo kliūtimi jam užbaigti vidurinę mokyklą. Kriaunų ir Jūžintų Juozo Otto Širvydo mokyklų pedagogai ateidavo pas jį į namus, išdėstydavo medžiagą. Net abitūros egzaminus jis laikė namuose, tačiau pasiimti brandos atestato važiavo į Jūžintus. Jaunuolio atmintyje išlikusi iškilminga atestatų įteikimo šventė Jūžintų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje.
Išsamiau – antradienio GR.
Dalia Zibolienė
