Atėjo laikas pasigirti apie didelės ir mažesnės sėkmės projektus!
Pradedame ilgą rašinių ciklą „Pastogė. Sodyba. Kaimas“. Net tris kartus per mėnesį rašysime apie rajone vykdomus Europos Sąjungos (ES) projektus, naudingus kaimo žmogui ir jo bendruomenei. „Gimtasis Rokiškis“ apžvelgs ūkininkų, kaimų ir miestelių gyventojų iniciatyvas įsisavinant ES paramą, pasakos apie rajono savivaldybės, mūsų rajonui dėmesingų ministerijų, abiejų – Žemės ūkio rūmų bei Ūkininkų sąjungos – Rokiškio skyrių, Technologijos, verslo ir žemės ūkio mokyklos, Vietos veiklos grupės ir kitus – valdiškų ir nevyriausybinių iniciatyvų – didelės ir mažesnės sėkmės projektus.
Neatsitiktinai esame dėmesingi savojo krašto provincijai. Kaimiečiai arba nepratę girtis, todėl nesidalina patirtimi, arba neturi patirties, nes menkai žino apie rajono ir šalies vykdomus projektus.
Rašinių ciklo „Pastogė. Sodyba. Kaimas“ vykdytojai ir dalyviai aktyviam kaimo žmogui padės pažinti sektinus veiklos pavyzdžius, skatins projektų vykdytojų norą viešinti savo veiklą, dalinsis patirtimi su viso rajono bendruomene.
„Gimtasis…“ kviečia rajono gyventojus kalbėti apie tai, kaip ES projektai pakeitė jų gyvenimą. „Pastogė. Sodyba. Kaimas“ noriai spausdins ir miestiečių, padėjusių mūsų rajono kaimui tapti europietišku, istorijas.
Visiems „Gimtojo…“ skaitytojams linkime naudingo bendradarbiavimo!
GR inform.
Laibgalių kaimo vietovė (Jūžintų sen.) – viena iš 11 tūkst. šalies teritorijų, užterštų naftos produktais. Išvalyti užterštą žemę reikia milijonų. Jų, tikimasi, skirs Europos Sąjunga (ES).
Kainuos milijonus
Aplinkos ministerija, Aplinkos projektų valdymo agentūra ir Lietuvos geologijos tarnyba, vykdančios ES remiamą projektą, 39 šalies savivaldybėse inventorizavo galimai užterštas teritorijas.
Šio projekto tikslas – sumažinti požeminių ir paviršinių vandenų taršą aplinkai pavojingomis medžiagomis. Bene daugiausia žalos padarė pesticidų sandėliai, mazuto katilinės ir karinės bazės. Šiuose objektuose laikomos medžiagos kenkė ir tebekenkia ne tik aplinkai, bet ir žmogaus sveikatai: chemikalai patenka į paviršinį ir požeminį vandenis, kuriais naudojasi žmogus.
Vykdant minėtą projektą ištirta 100 pavojingiausių objektų, o 50 jų atlikti išsamūs tyrimai ir įvertintas teršalų poveikis aplinkai bei žmogui. Buvo tiriama naftos bazių, rezervuarų, gamybos cechų, technikos kiemų, katilinių ir kitų objektų aplinka. Bendras inventorizuotų teritorijų plotas – 39,3 tūkst. kv. kilometrų.
Anot Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėjo Kęstučio Kadūno, gruntinis vanduo naftos produktais užterštas 35 tirtuose objektuose. Tarp jų – ir Laibgalių kaimo. Bendras tokio grunto plotas – daugiau nei 66 tūkst. kv. metrų. Taip pat nustatyta, jog 11 objektų, užimančių 2262 kv. metrų teritoriją, gruntas užterštas pesticidais. Dar keturių objektų apie 330 kub. metrų grunto užteršta sunkiaisiais metalais. Nustatytos 7 Panevėžio apskrities užterštos teritorijos.
Taršos židinių likvidavimas kainuos kelis šimtus milijonų litų. Dauguma šių teritorijų iš esmės niekada nė nebuvo tvarkomos. Inventorizavus visas užterštas vietoves ir nustačius taršos mastą Vyriausybė turės parengti užterštų teritorijų tvarkymo priemonių programą, o ES paramos galima tikėtis tik 2014–2020 m.
Palikimas
Rajono Aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Vidmantas Bražiūnas teigė, jog šalyje užterštų teritorijų – devynios galybės. Nustatyti kiekvienos teritorijos taršos mastą ir keliamą pavojų žmonių sveikatai reikia didžiulių pinigų, nes brangiai kainuoja būtini laboratoriniai tyrimai.
Anot aplinkosaugininko, beveik prieš dešimtmetį buvo sudaryti galimai užterštų objektų sąrašai. Mūsų rajone tokių objektų – per 400. Tai – nebeveikiančios ir veikiančios fermos, mechaninės dirbtuvės, naftos bazės, trąšų ir pesticidų sandėliai, įmonių teritorijos, skerdyklos, metalo ir statybinio laužo supirktuvės, sąvartynai…
Pasak p. Bražiūno, grunto mėginiai imti ne tik Laibgaliuose, bet ir buvusio Juodupės fabriko „Nemunas“ teritorijoje. Prieš kelerius metus ši vietovė buvo stipriai užteršta naftos produktais: iš cisternos, sklidinos kuro katilinei, į aplinką išsilieję degalai užteršė Vyžuonos upę bei miestelio valymo įrenginius.
„Geologai atliko Laibgalių nebeveikiančios naftos bazės teritorijos grunto tyrimus ir nustatė, kad jis užterštas. Tai – kolūkio laikų dovana: degalai buvo pigūs ir niekam neskaudėjo galvos, kad dalis kuro patenka ne į traktoriaus baką, o ant žemės. Sunku pasakyti, kaip plačiai tarša išplitusi“, – svarstė p. Bražiūnas.
Aplinkosaugininkas laibgaliečiams nepataria kasti šulinio netoli buvusios naftos bazės. Tačiau nėra pagrindo nerimauti dėl vandentiekio vandens kokybės: p. Bražiūnas netiki, kad tarša galėjo pasiekti giluminius žemės sluoksnius ir taip giliai užteršti gruntą.
Kas kaltas?
Laibgalių gyvenvietė, buvo pastatyta Liudo Giros kolūkio klestėjimo metais. Jo pirmininkas Vytautas Šlikas sakė, tais laikais naftos bazė buvo gerai prižiūrima: teritorija išasfaltuota, kuras laikyti sandariose saugyklose.
„Naftos bazės sauga ir priežiūra buvo kolūkio vadovų rūpestis Nr. 1. Kolūkis iširo. Susikūrė žemės ūkio bendrovė. Iš pradžių objektas atiteko jai, vėliau jį išsidalino jos pajininkai. Turto dalybose nedalyvavau, todėl nežinau, kas šiuo metu yra buvusios bazės šeimininkai“, – dėstė p. Šlikas. Pasak jo, naftos produktai ant žemės galėjo patekti tada, kai buvo griaunami bazės pastatai, pardavinėjamos kuro talpos. Nei jų pardavėjams, nei pirkėjams nerūpėjo gamtos apsauga: teršalai sunkėsi į gruntą.
Manoma, kad Laibgaliuose yra dar vienas taršos objektas. Anot p. Šliko, fekalijos iš kaimo daugiabučių patekdavo į rezervuarą, o dabar jos nuteka tiesiai į griovį netoli namų, o iš čia patenka į aplinką.
„Tik keli laibgaliečiai turi šulinius. Visa gyvenvietė naudojasi vandentiekiu. Nežinau, ar dabar jo vanduo tiriamas, bet anksčiau jis buvo labai geros kokybės. Vietos gyventojai vartoja Šventosios upės baseino 90-100 m gylio gręžinio vandenį. Aš gyvenu netoli Laibgalių esančiame Rokiškėlių kaime. Savo vandenį tiriame kasmet. Jis labai puikios kokybės“, – kalbėjo p. Šlikas.
Užterštų vietų – apstu
Apie tai, jog Laibgalių kaimas pateko į užterštų teritorijų sąrašą, žino ir Jūžintų seniūnijos seniūnė Audronė Baltuškaitė.
„Kiekvienoje seniūnijoje yra daugybė teritorijų, galinčių atsidurti tame sąraše. Tai – fermos, sandėliai, degalinės ir kiti objektai.
„Laibgaliečių kolūkio naftos bazė seniūnijai nepriklauso. Šis objektas ir jo teritorija atiteko pajininkams, tačiau mums nėra žinoma, kas jo savininkai“, – sakė seniūnė.
Pažadėjo – patiešijo
Anot rajono savivaldybės ekologo Daručio Krivo, Rokiškio bitumo bazė -vienas pavojingiausių visos Lietuvos ekologinės taršos objektų.
Prieš kelerius metus Aplinkos ministerija šį objektą pripažino itin pavojingu. Jį likviduoti numatyta ES lėšomis.
2007 m. projekto “Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje: pavojingų atliekų surinkimas iš bankrutavusių įmonių ir sutvarkymas” lėšomis buvo pradėti vykdyti bitumo bazės taršos likvidavimo darbai. Tačiau jie nebuvo baigti, nes ministerija pritrūko lėšų.
„Pernai spalyje Aplinkos ministerijai pateikėme paraišką bitumo bazės darbams finansuoti: preliminariais skaičiavimais reikia 1,3 mln. litų. Iki šiol negavome jokio atsakymo“, – teigė p. Krivas.
Pasak specialisto, bitumo bazėje tebesaugoma 250 t bitumo atliekų, apie 300 kub. m naftos produktų, pastaraisiais užteršta apie 1150 kub. metrų vandens. Vien bitumo pašildymo katilinė, užteršta naftos produktais, užima 22 a.
Be šios ekologinės bombos yra gausybė rajono objektų, kurių tarša kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai.
Išsamiai aprašyto ir prieš pora metų beveik likviduoto Baušiškių kaimo (Kamajų sen.) pesticidų kapinyno chemikalai išgabenti, tačiau užteršti jo pamatai iki šiol neišmontuoti. Šis objektas dar neatsikratė Černobylio pravardės.
Aldona MINKEVIČIENĖ
