“Dovanok savo kraujo – išgelbėk gyvybę!“ – taip į potencialius kraujo donorus kreipiasi televizijos socialinės reklamos. Panašiais šūkiais į gatvės praeivį kreipiasi agitacinių kraujo donorystės plakatų herojai, pataria medikai, vaikus moko tėvai… Ar mūsų rajono jaunimas pasirengęs neatlygintinai kraujo donorystei?
„Donorystė mokykloje? Neįžvelgiu nieko blogo“
Gediminas MATIEKUS
Rokiškio “Romuvos“ gimnazijos direktorius
Tiesą sakant, pirmą kartą girdžiu apie tai, jog mokyklos kada nors būtų gavusios kvietimus prisijungti prie kraujo donorų akcijos. Visko gali būti: kiekvieną dieną per pusantro šimto įvairiausių pasiūlymų elektroniniu paštu gaunančioje įstaigoje minėtas raginimas galėjo likti ir nepastebėtas. Jeigu iš atitinkamų įstaigų sulauktumėme oficialaus kvietimo įsilieti į kraujo donorų akcijas, manau, sutiktumėme. Savaime suprantama, priimdami tokį sprendimą visų pirma jį aptartume Mokinių seime. Tačiau nė neabejoju, jog aktyvūs, įvairiose gerumo akcijose noriai dalyvaujantys mūsų moksleiviai neatsisakytų pagelbėti į bėdą patekusiems žmonėms. Norint mokykloje organizuoti kraujo donorų akcijas, svarbu tinkamai paruošti moksleivius. Manau, būtų šaunu, jei Nacionalinio kraujo centro darbuotojai moksleivius supažindintų su kraujo donorystės idėja, juos uždegtų geriems darbams. Pats kraujo donoru esu buvęs bene penkis kartus, sūnus juo tapo praėjusią savaitę. Žmonių pastangose įgyvendinti mokyklose donorystės idėją neįžvelgiu nieko blogo.
Visas straipsnis šeštadienio “Gimtajame…”
Agnė PUTEIKYTĖ-MACKUVIENĖ
