Baigia sunykti ąžuolo skulptūros, stojusios sudeginto Miliūnų kaimo sargybon

Miliūnai – vienas didžiausių Lietuvos kaimų, prieš 70 metų sudegintų Antrojo pasaulinio karo metu. Prieš 35 metus garsiausių Lietuvos medžio drožėjų seminare tragedijai įamžinti buvo pastatytas memorialinis ansamblis. Šiandien ąžuolinių stogastulpių būklė yra apgailėtina: jie apleisti, neprižiūrimi, griūvantys…

Plenere sukurtos skulptūros primena tragediją 
Antrojo pasaulinio karo metais Rokiškio krašte veikęs Žemaitės sovietinių partizanų junginys vienijo apie 350 kovotojų ir 200 ryšininkų. Paramą jiems teikė aplinkinių kaimų gyventojai. 1943 m. spalio 13 d. vokiečių kariuomenė apsupo Miliūnų, Laučiūnų ir Šlapekių kaimus. Gyventojus išvarė iš namų: vienus sušaudė, kitus išvežė į koncentracijos stovyklas, o namus sudegino. Represijos neįbaugino kaimo žmonių – jie ir toliau rėmė partizanus.
Prabėgus 35 metams Miliūnų ir kitų sudegintų kaimų tragedijai įamžinti buvo pastatytas memorialinis ansamblis: 10 ąžuolo skulptūrų stojo naujojo Miliūnų kaimo sargybon.
1978-ųjų vasarą mūsų rajone surengtas antrasis liaudies meistrų pleneras. Kūrybinę stovyklą drožėjai įsirengė Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos kieme. Stovyklai vadovavo Dailės muziejaus direktorius Pranas Gudynas ir Liaudies meno rūmų meno vadovė Aldona Kireilienė.

Medį drožė visos Lietuvos kūrėjai
Visus menininkus vienijo kūrybinės stovyklos tikslas – sukurti skulptūrinę grupę buvusio partizanų junginio veiklai atminti. Pirmoji nuo Miliūnų kaimo pusės buvo pastatyta šiauliečio Juozo Grabausko skulptūra „Kova prasideda“. Ant jos užrašyta „1942 m. gegužėje aktyvią kovą su okupantais pradėjo pirmasis rajone partizanų būrys“. Skulptorius Stasys Daknevičius iš Šiaulių pasirinko temą „Partizanai ginkluojasi“, jo kraštiečio Zigmanto Vaišvilos drožinio idėją atskleidžia jo pavadinimas – „Kaimo parama partizanams“. O štai Donatas Gediminskas iš Širvintų skulptūroje „Partizanų priesaika“ stengėsi perteikti svarbios akimirkos nuotaiką.
Liaudies menininkas R.Matulionis iš Zarasų sukūrė „Susimąsčiusį partizaną“, kiti du zarasiečiai Jonas Olišauskas ir Eugenijus Mikutavičius – dekoratyvinę kompoziciją partizanų priesaikos vietoje.
Vilnietis Vytautas Ulevičius išdrožė didelės apimties apvalią skulptūrą „Žemaitės junginio partizanas“, o klaipėdiškis Vytautas Stumbras ąžuole iškalė „Atsišaukimų platintoją“. Stasys Karanauskas iš Utenos pavaizdavo „Tėvynės paramą partizanams“, Juozas Lukauskas iš Kretingos – „Radistų“ pavojingą veiklą.
Seminare dalyvavo ir vietos liaudies meistrai: štai Bronius Draskinis, sukūręs skulptūrą „Gyvenimas tęsiasi“, iki tol buvo daugiau žinomas kaip apipavidalintojas ir kitų meniškos akies reikalaujančių smulkių dirbinių specialistas. Jam talkininkavo V.Strumskis. Rokiškėnas R.Sabaliauskas išdrožė skulptūrą „Agitatorius“.  

Kūriniai perteikė nuotaiką ir jausmus
Memorialas buvo atidengtas 1978-ųjų rugpjūtį, minint 35-ąsias tragedijos metines. Jį išsamiai aprašė Petras Prascienius straipsnyje “Žmonės, būkite budrūs!” (GR, 1978 09 08). Į atidarymą susirinko visi medžio drožėjai, gausus būrys svečių, aplinkinių kaimų gyventojai, buvę partizanai bei jų artimieji.
Kuriant memorialą aktyviai dalyvavo ir tuometinis rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vadovas Zigmas Mackevičius. Jo nuomone, žinomiausiems šalies menininkams savo darbais pavyko perteikti to meto žmonių nuotaiką, jausmus, visi jie kūrė iš širdies ir negailėdami jėgų. Jų kūrybos procesą įamžino daug Lietuvos fotomenininkų.
Z.Mackevičiaus archyve išliko ne tik skulptūrų statymo bei memorialo atidarymo akimirkos, įamžintos fotomenininko, dabartinio laikraščio „Lietuvos aidas“ leidėjo Algirdo Pilvelio, bet ir šaržai, vieno drožėjo nupaišyti pabaigtuvių vakarą. „Niekaip negaliu atkurti, kas gi juos piešė“, – skėstelėjo rankomis Z.Mackevičius.   
Miliūnų memorialas buvo užbaigtas 1981-ųjų kūrybinėje stovykloje. Jai vadovavo Liaudies meno draugijos pirmininkas Julius Kaladė ir skulptorius iš Panevėžio Algis Vytėnas. Seminaro metu  sukurtos šešios skulptūros. Šį plenerą įamžinęs J.Levaitis rašė, jog iš keletą šimtų metų nugyvenusio ąžuolo ignaliniškis Teofilis Potiejūnas sukūrė skulptūrą „Partizanė“ (GR, 1981 07 28).  Kito drūtaliemenio kamiene išryškėjo Kazimiero Nemanio skulptūrinis siužetas, kuriame pasakojama apie komjaunuolių veiklą partizanų junginyje. Šią mintį pratęsė Vladas Stumbras kompozicijoje „Partizanų spaustuvė“.
Iškalbingomis detalėmis savo siužetą „Bėgių karas“ sukūrė žemaitis Vytautas Savickas. Tekstą ąžuolo lentoje išskobė vienas geriausių medžio šrifto meistrų Balys Dabrukas. O vienas žinomiausių to meto drožėjų Ipolitas Užkurnys sukūrė nuorodą į Žemaitės partizanų junginį.

Viena nugriuvusi, kitoje gandras susisuko lizdą
Šiandien Miliūnų memorialinis ansamblis atrodo apgailėtinai. Didžiulių medžio skulptūrų apatinės dalys dėl sąlyčio su gruntu pradėjo pūti, irti, kai kurie drožiniai pakrypę į šoną. Viena jau neatlaikė stipresnio vėjo ir nuvirto, o krisdama suskilinėjo. Nebeliko takelių meno kūrinių link, kai kuriuos drožinius gožia medžių šakos, o ant vieno lizdą susisuko gandras ir teršia aplinką. Medieną baigia suardyti lietus – drožiniai neapsaugoti stogeliais ar kitomis priemonėmis. 
Prie Miliūnų memorialo sutiktas Rokiškio miškų urėdijos miško apsaugos inžinierius Juozas Davainis sakė, jog anksčiau meistrai į žemę įkasdavo dalį apatinės drožinio dalies. Dabar ši jau pradėjo pūti. Be to, prieš trejetą dešimtmečių nebuvo specialių priemonių skulptūroms nuo drėgmės apsaugoti. Miškininko nuomone, senuosius drožinius reikėtų iškelti, pašalinti jų pūvančias dalis, nuvalyti paviršių, padengti jį konservuojančiomis priemonėmis, o jei įmanoma – atkurti sunykusias detales. Tai gali padaryti tik medžio drožėjai. Restauruotų skulptūrų nebederėtų kasti į žemę, o montuoti ant metalo konstrukcijų, kad apatinės jų dalys nebesiliestų prie žemės ir mažiau pūtų.

Sutvarkyti arba sunaikinti
„Lietuvos menininkai žavėjosi medžio skulptūrų memorialu Ablingoje. Jo sėkmė užkrėtė visus. Tai paskatino ąžuolo skulptūrose įamžinti Miliūnų kaimo tragediją. Sugebėjome sukurti puikų memorialą, į jį vežėme turistus iš visos Sovietų Sąjungos, tačiau šio meno kūrinio nesaugome“, – apgailestavo Z.Mackevičius. Jo nuomone, rajono politikai turėtų nutarti, ar memorialas apskritai reikalingas. Jei jį pripažįstame vertingu dėl meninių kūrinių, tuomet turėtume sutvarkyti, o jei jo nereikia – tiesiog sunaikinti.
Ablingos memorialinis skulptūrų ansamblis atnaujintas Europos Sąjungos lėšomis. Beveik 300 tūkst. Lt išleista 29 skulptūroms konservuoti ir restauruoti. Išgelbėti nepavyko tik vienos.
Pasak rajono savivaldybės Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vyriausiosios specialistės Audronės Gavėnienės, Miliūnų kaimo memorialinis ansamblis nėra saugomas kultūros objektas. Kol kas skulptūrų likimas nėra aiškus, nes lėšų joms atnaujinti rajono biudžete nėra. 

Dalia ZIBOLIENĖ