Rokiškio rajone nėra nakvynės namų, kuriuose per didžiuosius šalčius glaustųsi gyvenamosios vietos neturintys rajono gyventojai. Tačiau žmonės gatvėje nelieka: bent dalis jų apgyvendinami Socialinės paramos centro Obelių savarankiško gyvenimo namuose (SGN).
Grįžta žiema po žiemos
Penktus veiklos metus skaičiuojančiuose Obelių SGN rokiškėnas Juozas Dulkė gyvena trečią žiemą. “Šilta, jauku, gaunu lovą, stalą, kėdę, spintą, galiu virtuvėje pasigaminti valgyti, skalbykloje – išsiplauti drabužius. Gyvenimo sąlygos tikrai geros. Kiekgi man bereikia”, – atsiduso 56 metų vyriškis.
Prieš atvykdamas į Obelius J.Dulkė 4 mėnesius praleido rajono ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus Pandėlio poskyryje. “Nuolat streikuoja širdis, dėl amputuotų kojų sunku vaikščioti, skauda rankas”, – kalbėjo vyras.
Jis tevaikšto pasiramsčiuodamas ramentais – ne kartą žiemą nušalo kojas. Amputuota beveik pusė kairiosios pėdos, o dešiniosios – nykštys.
Prieš daugelį metų J.Dulkė turėjo butą Rokiškyje, dirbo santechniku vidurinėje mokykloje, šaltkalviu automobilių servise, meistru vandens tiekimo įmonėje. Klientų jam nestigo: greitai aptikdavo mašinų gedimus ir mokėjo juos pašalinti.
“Taurelė pakišo koją. Žemyn galva į griovį įkritus, labai sunku iš jo išsikapstyti”, – tarstelėjo vyriškis. Šiandien jis benamis: vasarą glaudžiasi namelyje ant ratų, o žiemą – ligoninėse ar slaugos namuose.
Ypač sunki vyrui buvo 2011-ųjų vasara. Benamis dvi savaites glaudėsi griūvančioje lūšnoje Rokiškio centre, laiką leido tarp nešvarių drapanų ir pūvančio maisto atliekų. Kojose atsivėrė žaizdos. Nuo tragedijos jį išgelbėjo medikai. “Nenoriu prisiminti skaudžiausių savo gyvenimo akimirkų”, – sakė vyras.
J.Dulkė pasakojo mokantis groti armonika, akordeonu. Kartais, kai pabosta žiūrėti televizorių, skaityti knygas, jis norėtų žmones palinksminti muzika, tačiau valdiškuose namuose nėra jokio instrumento.
Išbarstę socialinius įgūdžius
SNG vyriausioji socialinė darbuotoja Jolanta Paukštienė padeda J.Dulkei pagal paskirtį naudoti neįgalumo pensiją. “Daugelio šių namų gyventojų socialiniai įgūdžiai išnyksta: per dieną jie gali išleisti visą pensiją ar pašalpą. Dažno žvilgsnis krypsta į alkoholinius gėrimus”, – pasakojo darbuotoja.
J.Paukštienė pastebėjo, jog dalis gyventojų neužsibūna SGN. “Jie – laisvės žmonės, nepripažįstantys jokių ribojimų, draudimų ar susitarimų. Paprašius paklusti vidaus tvarkos taisyklėms, jie priešgyniauja, atsikalbinėja”, – sakė socialinė darbuotoja. Vienas gyventojas jai yra prasitaręs, kad jis norėjo nušalti kojas, nes neįgalumas jam taptų pragyvenimo šaltiniu. “Pasibaisėjau tokiu sumanymu: norėdamas gauti pinigų, jis siekė žaloti save. Likimas jam nedaug teatseikėjo: prieš kelerius metus žmogus mirė”, – namų gyventojo istoriją prisiminė J.Paukštienė.
Nors J.Dulkė nėra SGN naujokas ir puikiai žino šios įstaigos taisykles, tačiau atvykdamas čia gyventi atsivežė tris “bambalius” alaus. Socialinė darbuotoja, užsukusi į kambarį naujakurio dokumentų, aptiko alų geriančius vyrus. Tik didžiulis šaltis išgelbėjo J.Dulkę nuo benamio dalios: už taisyklių nepaisymą SGN globotiniai turi atsisveikinti. J.Dulkė žino: dar vienas nusižengimas, ir niekas jo nebepagailės.
Nepalieka gatvėje
Spūstelėjęs šaltis daugiausia bėdų pridaro pastovios gyvenamosios vietos neturintiems asmenims. Rajono savivaldybės, seniūnijų socialinės tarnybos benamius laikinai apgyvendina Obelių SGN. Šaltuoju metų laiku laisvų vietų šioje įstaigoje niekada nebūna. “Vienu metu pas mus gali gyventi 20 žmonių, o dabar čia glaudžiasi net 24 benamiai”, – sakė SGN vyriausioji socialinė darbuotoja J.Paukštienė.
Jos žiniomis, 8 žmonės neturi jokios gyvenamosios vietos, kitų būstą supleškino ugnis arba iš namų išginė smurtaujantys šeimos nariai.
Įstaigos socialiniai darbuotojai stengiasi nė vieno benamio nepalikti gatvėje, todėl pernai vienu metu SGN priglaudė net 28 nelaimėlius.
Šiuo metu dar apie 10 asmenų pageidauja įsikurti Obeliuose, tačiau laisvų vietų čia nebėra.
Visi namų gyventojai privalo mokėti komunalinių paslaugų mokesčius: gausiausiai septynių asmenų šeimai per mėnesį tenka pakloti maždaug 100 Lt, o 30-50 Lt reikia mokėti vienam asmeniui.
Įstaigos administracija su gyventojais sudaro pusės metų sutartis. Per tą laiką SGN socialiniai darbuotojai stengiasi surasti žmonėms gyvenamąją vietą, į pagalbą pasitelkia jų giminaičius bei draugus.
Jei gyventojai nesilaiko SGN vidaus tvarkos taisyklių, vartoja alkoholį, triukšmauja, konfliktuoja su kaimynais, sutartį galima nutraukti anksčiau laiko.
Vyriausioji socialinė darbuotoja neslėpė: yra tekę benamius pašalinti iš socialinės įstaigos dėl netinkamo jų elgesio.
Dalia Zibolienė
