Nuo ko prasideda pirmosios meilės pamokos? Kuo užsiima jauni įsimylėjėliai? Kas įtikina greičiau už žodžius?
Joje slypi…
Bučiuotis mes mokomės nuo pat mažumės. Mūsų pirmieji bučiniai skirti mamai, tėčiui ir giminaičiams. Jie trumpi, lengvi ir didelio malonumo neteikia. Bučiniai iš lūpų į lūpas vaikystėje netgi atstumia. O kodėl bučiniai?
Štai stovi gatvėje jauni žmonės. Ir aistringai bučiuojasi. Ilgai ilgai. Ir nesustoja. O štai jis bando ją pabučiuoti, o ji išsisuka. Bučinys labai svarbus diagnostinis rodiklis. Jei vyras bando moterį pabučiuoti, o ji nusuka galvą arba sučiaupia lūpas, vyras iš karto paklausia: tu ką, nenori manęs? Vadinasi, lūpų kalba – ne šiaip judesys. Joje slypi visa žmogaus nuostata į artumą su kitu.
Froido teorijoje psichoseksualinis vystymasis ne veltui prasideda oraline stadija. Tai reiškia, jog pirminius savo instinktus mes patenkiname panaudodami būtent lūpas ir gomurį – štai jums pirmoji erogeninė zona, atnešanti mums su mamytės pienu visą kitą – saugumą, artumą ir vienybę su artimu žmogumi. Ir ne tik su mamyte. Ilgai dar mes kišime viską į burną, pažindami pasaulį. Ir tuo pat būdu atskirdami su kuo vienysimės („hmm… skanu“), o ką – atstumsime („fu… bjauru“). Taip per burną mes išmokstame pasakyti pasauliui „taip“ arba „ne“.
Vėliau – artėjant antriems metams – prie oralinės prisideda analinė zona. Tai jums ne tik ant puodo pasėdėti, tai ir savikontrolė, ir žaidimai „sulaikau-išleidžiu“, ir autonomija, ir valdžia. O jau darželiniame amžiuje pagrindine zona tampa genitalijos. Tuo pačiu ir kryptingumas atsiranda, ir masturbaciniai bandymai, ir mokėjimas kai ką daryti kitiems vaikams padedant – prisiminkime „daktaro“ žaidimus. Žinoma, iki šiol kai kurie neapsišvietę darželių auklėtojai įsitikinę, kad vaikams svarbiau išmokti raides, o ne masturbuoti, tačiau dešimtmečiai populiarios psichoanalizės savo vaisius atneša.
Tai – šventė
Pereiti per šias erogenines zonas būtina. Tada iš vienybės su mamyte stadijos mes pereiname į autonomiją ir vėl grįžtame prie bendravimo su kitais žmonėmis. Todėl šis vystymasis – nuo oralinės prie genitalinės stadijos – psichoanalizėje iki šiol laikomas svarbiu žmogaus vystymosi rodikliu. Atkreipkime dėmesį – zonos ne pakeičia viena kitą, o prisideda. Tiesiog viena iš jų tampa svarbesnė už kitas. Ir jei vyras nori užkariauti moterį, jis ne iš pornofilmų turi sekso mokytis, o mokytis bučiuotis tikrovėje. Berniukams tai nėra savaime aišku.
Juk darželinio amžiaus pabaigoje mes (teoriškai) turime jau ne fiksuotis į erogenines zonas, o išmokti socializuotis – būti su kitas vaikais, kentėti neįdomias pamokas, kalti daugybos lentelę, stengtis įskaitomai rašyti ir sklandžiai skaityti. Erogeninių zonų klausimai tarsi nustumiami į šešėlį, ir pabunda nebent fantazuojant vakarais po antklode ir žaidžiant su savo organais. Arba su savo lyties atstovais. Paklauskite dešimtmečio berniuko, ar jam patinka bučiuotis, jis pasakys: brrr. Ačiū – ne. Ir linksmai grumsis su kitais berniukais, nė nepastebėdamas savo erekcijos. Toks jis išliks ilgą laiką. O štai mergaitės jau po metų dvejų pradės po truputį praktikuotis – bučiuosis su draugėmis ir kartais – su savo atspindžiu veidrodyje. Jei jūs turite ankstyvos paauglystės vaikų – atkreipkite dėmesį į charakteringus pėdsakus ant veidrodžio stiklo. Valio! – jūsų dukrelei jau lytinis brendimas! Tai – šventė. Ne „o, Viešpatie!“, o būtent „valio!“
Netrukus mergaitės jau sirgs mėnesinėmis, o berniukai rytais atradinės ant paklodžių balkšvas dėmeles. Lygiagrečiai prasidės slapti platoniški ir erotiniai santykiai. Visa tai dažnokai ignoruoja mokytojai, kurie septintokų-aštuntokų tėvams per tėvų susirinkimus sako: siaubas kažkoks – vaikai visai nesimoko! Atkreipkite dėmesį į matematiką! Mokytojai žino, bet tarsi ir nepastebi, kad vaikai dabar nebe vaikai ir ne šiaip ignoruoja pamokas, o mokosi būti savo lyties atstovais. Ir visose laukinėse gentyse juos šiuo metu ne matematikos moko, o inicijuoja į vyrus ir moteris. Tokie jau tie laukiniai neišprusę, žinote, kad nereikalauja iš paauglių dėmesio chemijai, fizikai ir matematikai, o reikalauja parodyti, kokie jie vyrai, kokios – mergaitės. Su visokiais ritualais ir išbandymais. Jiems atrodo, kad jaustis vyrais ir moterimis yra svarbiau, nei žinoti, kokios yra kvadratinės lygties šaknys. O pas mus – matematika svarbiau… O lytis – nesvarbu.
Gyventi bus neįdomu, jei…
Na, ką daryti? Paaugliai bėgdami iš pamokų išmoksta bendrauti, kai kas – bučiuotis, glamonėtis, o dalis (dažniausiai be didelio džiaugsmo) atranda seksą. Nėra šiuo metu nieko gero nuo sekso. Seksui, pilnaverčiam ir su malonumu, dar ateis metas. Ir kai ateis – bučinys taps svarbia jo preliudija.
Tik moteriai tikras, nesuvaidintas bučinys – intymus, aistringas, ilgas su kiek pravira burna – reiškia daugiau nei vyrui. Vyrui tai labai atrodo keista. Kodėl, nesupranta jis, prostitutės su savo klientais niekad nesibučiuoja? O todėl, kad bučinys moteriai – tai ženklas, tai kvietimas, tai atsidavimas. Ženklas ne apie tai, kad „kišk į mane savo instrumentą“. O ženklas apie tai, kad „pasiruošusi su tavimi būti vienybėje“. Todėl moteris jaučiasi labiau atsakinga už bučiavimąsi. Galbūt moters organizmas jai bučiuojantis su vyru ruošiasi kitam žingsniui – būti vienybėje ne tik su juo, o ir su būsimu kūdikiu. O vyrui bučinys – tai viso labo maloni diagnostika – nori ji manęs ar ne. Ir tokiems vyrams skirta „Kamasutra“. Tik vyrai kažkodėl iš jos prisimena labiausiai sekso pozas – kaip kokią gimnastiką. Ir geriau supranta matematiką.
Iš tikrųjų „Kamasutroje“ bučinių aprašyta aibė – ir lūpomis, ir liežuviu, ir su čiulpimu, ir su įkandimu, ir su visokiomis figūromis. Vieni skirti suerzinimui, kiti – padrąsinimui, dar kiti sako: aš jau tavo. Juk mūsų lūpos – tai savotiškas lytinių organų simbolis. Ir ką leidžia burna – leidžia ir apačia. Jei iš sekso atimtų šią simboliką, jis bus labai neįdomus. O tada ir gyventi bus neįdomu – nesvarbu, kiek jūs ten gausite iš labai gero, bet ne vienintelio svarbaus gyvenimo dalyko – matematikos.
Olegas LAPINAS
