Poezijos mūzą gali pažadinti net ir nuobodoka pedagogo kasdienybė. Tai jau daug metų įrodinėja Rokiškio Juozo Tūbelio progimnazijos direktoriaus pavaduotoja Vida Papaurėlienė. Ji kažkaip sugeba pakilti virš pedagoginės ir gyvenimo rutinos. Be to, Vida yra ir lietuvių kalbos bei literatūros mokytoja, todėl negali paskęsti naujos literatūros sraute. Norint sužinoti, kad knyga neverta dėmesio, kad jos neverta rekomenduoti mokiniui, vis dėlto ją reikia nors perversti pačiai. Darbas pragariškas, dažnokai gaila sugaišto laiko. Ir tada norisi prabilti pačiai – nauju eilėraščiu kreiptis į save, savo pažįstamus ir nepažįstamus rokiškėnus.
Spausdiname naują pluoštą pedagogės Vidos eilėraščių.
ŽODŽIAI
Atnešk man, žodi, viltį,
Nuskaidrink dvasios kelią.
Pakelk sparnus į aukštį –
Kaip saulė žiedą kelia.
Sušildyk savo meile
Ir rūpesčiu apgaubki,
Atlėk banga iš jūros
Ar debesiu atplauki…
Ateik į mano sielą
Iš Mažvydo knygelės.
Ateik, skaityt išmokau –
Radau jau tavo kelią.
ATVERSIU KNYGĄ
Pabūsiu su tavim, kai bus sunku,
Pabūsiu su tavim, kai bus nelengva.
Tu, mano drauge, būk kartu,
Nes be tavęs diena prasmenga.
Tu būk šalia tamsioj naktyj
Ir vakarą vėlyvą.
Kai nemiga nurimt neleis,
Aš vėl atversiu knygą…
Šnarės vėl puslapiai tyloj,
Vėl tavyje paskęsiu.
Tu būk šalia, geroji, būk –
Vėl šviesų džiaugsmą rasiu.
Daugiau ketvirtadienio “Gimtajame…”
Parengė Stasys VARNECKAS
