Per murziną lango stiklą darytoje nuotraukoje – ne viena dešimtis kilogramų kiaulienos
Per murziną lango stiklą darytoje nuotraukoje – ne viena dešimtis kilogramų kiaulienos

 

Rūkytos dešros su musių lervomis istorija atvedė iki įtarimų sukėlusio, galimai nelegalaus cechelio, kuriame antisanitarinėmis sąlygomis laikyta ir smulkinta mėsa.

Iš dešros – gyvos kirmėlės
Rokiškietė  M.S., praėjusį šeštadienį Rokiškio mėsos turguje nusipirkusi rūkytos dešros, bei jos šeima iki šiol negali atsigauti nuo patirtos bjaurasties. „Nusipirktą dešrą įdėjau į šaldytuvą, nes po turgaus išvykome iš miesto. Sekmadienį mano gyvenimo draugas gabalą dešros įsidėjo į žvejybą, po kąsnelį atsilaužę jos suvalgė ir paaugliai vaikai. Pirmadienį dūmais kvepiančios dešros užsinorėjau ir aš. Lėkštėje pjaustydama ką tik nuluptą dešrą netikėtai pamačiau, jog ten kažkas balkšvas juda. Tai buvo kirmėlė su juoda galvyte, žvejų vadinama „dziku“, – apie patirtą šleikštulį „Gimtajam Rokiškiui“ pasakojo rokiškietė.

Moteris išsigando, kad šeimyna, valgiusi parazitais užteršto produkto, gali susirgti, todėl konsultavosi su medikais, ką tokiu atveju reikėtų daryti. „Šiomis dienomis negalime net pažiūrėti į mėsą, ypač dešras. Negalėjau net įsivaizduoti, jog rūkytame gaminyje gali būti kirmėlių. Su draugu net išgėrėme alkoholio, taip bandydami sumažinti  patirtą šleikštulį“, – pasakojo M.S., turguje  nusipirkusi pasibjaurėjimą sukėlusią dešrą.
„Gimtasis…“ informavo Rokiškio Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT) apie parazitais užkrėstą dešrą. „Musė į pagamintą dešrą tikrai neįlindo. Akivaizdu, jog mėsa, iš kurios pagamintos dešros, buvo laikyta netinkamai, todėl į ją musės pridėjo kiaušinėlių, iš kurių išsirito lervos“, – komentavo tarnybos vadovas Antanas Redeckas. Vyriausioji specialistė maisto saugai Roberta Uldukienė, paskambinusi parazitais užkrėstą dešrą nusipirkusiai M.S., išklausinėjo, pas kurią turgaus prekiautoją šį produktą įsigijo, kokia dešros spalva,  kvapas.
„Buvau tikra, jog man skambinusi tarnybos specialistė norės pamatyti dešrą. Kai paklausiau, ką su ta dešra daryti, man patarė ją išmesti“, – sakė moteris, nustebinta tokio atsakymo.
Vadovas A.Redeckas informavo, jog užvakar tarnybos specialistai apsilankė mėsos turguje, tačiau rokiškietės  nurodytos rūkytų gaminių pardavėjos tą dieną čia nebuvo. „Tikrinsime turgų kompleksiškai. Rūkytų dešrų be gaminio pavadinimo, gamintojo etikečių ar pakuočių turguje negali būti. Pirkėjas turi gauti informaciją, kieno pagamintą gaminį perka“, – sakė tarnybos vadovas. Užsiminus, jog antrajame mėsos turgaus aukšte parduodamos rūkytos dešros niekaip nepaženklintos, o ir ant prekystalių su žiburiu nepamatysi nė vienos pakuotės su gamintojo nuorodomis, p. Redeckas nusistebėjo: esą tokia informacija tarnybos nėra pasiekusi.

Sutapimas
Pradėjus narplioti dešros su „dzikais“ istoriją į redakciją paskambinęs rokiškėnas siūlė pasidomėti Kauno ir Algirdo gatvių kampe esančiu negyvenamuoju raudonų plytų dviaukščiu pastatu. Esą jame ne vieną mėnesį dedasi keisti dalykai: bene du kartus per savaitę „Biovelos“ ir „Agrovet“ mėsos perdirbimo firmų ženklais paženklinti automobiliai atgabena kiaulių mėsą. Ji čia iškraunama, vėliau atvyksta automobiliai, išsivežiojantys mėsą. Minėto pastato kaimynystėje gyvenantis vyras  pasakojo,  jog iš šio pastato dažnai sklinda kvapas, primenantis gendančią mėsą.
Rokiškio Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas A.Redeckas, „Gimtojo…“ informuotas apie galimai nelegalų mėsos cechelį, žadėjo pasidomėti, kas tame pastate vyksta.
Užvakar iš ryto pro murzinus bei apdaužytus šio pastato langų stiklus aiškiai buvo matyti antisanitarinėmis sąlygomis sukrauta mėsa: prie pat lango sumestos skerdenos pusės, sukapota ir į dėžes sukrauta šoninė, o kiaulienos gabalai sumesti ant kartono dėžėmis bei popieriais apkrautų neaiškios paskirties stalų. Kapojimo kirvis riogsojo ant nešvarių grindų prie mėsai smulkinti skirtos medžio kaladės.
Žurnalistai, išvydę tokį vaizdą, vėl skambino už maisto saugumą atsakingos tarnybos vadovui. 

Informacija pasklido žaibo greitumu
A.Redeckas,  „Gimtajam…“ pažadėjęs atvykti į vietą aiškintis situacijos,  pridūrė,  jog tą galės padaryti tik po kelių valandų, mat policija kol kas esą užimta kitais darbais. „Kai man paskambino VMVT vadovas, aš sakiau, jog galime vykti tuoj pat. Tačiau tokio pageidavimo nebuvo, todėl sutarėme važiuoti į vietą per pietus“, – nustebo komisariato viršininko pavaduotojas Robertas Krasauskas, sulaukęs „Gimtojo…“ skambučio dėl pareigūnų neoperatyvumo. Jis prie galimai nelegalaus  mėsos cechelio skubiai išsiuntė patrulių ekipažą bei tyrėją ir apie tai informavo p. Redecką, taip pat paprašė į nurodytą vietą atvykti ir tarnybos atstovą. Pusvalandį palūkuriavus prie pastato, kuriame laikyta mėsa, atvažiavo pats tarnybos vadovas  A.Redeckas. „Tai – antisanitarinės sąlygos, taip mėsa jokiu būdu negali būti laikoma. Šis pastatas neturi leidimo sandėliuoti mėsą“, – dėstė tarnybos vadovas.
Tačiau skubių žygių negalėjo imtis nei jis, nei policija, mat paaiškėjo, jog pastatas privatus, o ir mėsa – nežinia kieno. Netrukus buvo išsiaiškinti pastato šeimininkai ir, kaip prognozuota, šie pareigūnus patikino, jog  mėsa – jų nuosavybė.

 „Kaip noriu, taip laikau“
„Mūsų šeimos pastatas, mūsų mėsa. Kaip norime, taip ją ir laikome. Pirmadienį atvežė firmos pora kiaulių, o antradienį po 15 val. rengėmės ją išsivežti“, – „Gimtajam….“ sakė pastato šeimininkė Regina Neniškienė, pyktelėjusi, kodėl jos turtu susidomėjo žurnalistai, policija bei Maisto ir veterinarijos tarnyba.
Žurnalistus nustebino tai, kad informacija apie įtarimų sukėlusią mėsos saugyklą pastato savininkus pasiekė žaibo greičiu: praėjus apie 20  minučių nuo „Gimtojo…“ skambučio į VMVT, langas, per  kurį buvo matyti mėsa, iš vidaus paskubomis uždangstytas kartono lakštais  ir rankšluosčiu.
Pokalbio metu  moteris neslėpė: tuoj pat po žurnalistų apsilankymo prie įtarimų keliančio pastato ji sulaukė žinios, todėl skubiai uždangstė langą, kad niekas nebepamatytų mėsos. Tačiau moteris nenorėjo paviešinti, kas jai apie šį sujudimą pranešė. Esą Rokiškyje bet kokia žinia apskrieja žaibo greičiu.
A.Redeckas kategoriškai neigė, kad  apie susidomėjimą sukėlusį mėsos sandėlį šeimininkus galėjo informuoti jo vadovaujama tarnyba.
„Biovelos“ ir „Agrovet“ firmos man dažnai atgabena mėsą, aš iš jų perku, nes pigiau parduoda nei kiti. Mėsą dalinamės  dvi šeimos. Argi čia labai daug, jeigu per mėnesį suvalgome po 30 kilogramų, o kas lieka – išrūkome? Dabar buvome nusipirkę dvi kiaules“, – sklandžiai, kaip iš rašto  p. Regina dėstė įtarimų sukėlusios mėsos sandėliavimo istoriją. Ji neigė nuomojanti patalpas mėsos turgaus prekeiviams, tikino, kad jos pastate laikoma  kiauliena į turgų tikrai nepatenka. „Sakykim, kad ta mėsa tikrai mano“, – pokalbį užbaigė p. Neniškienė, įtarianti, jog tokiu būdu jos šeimai gali keršyti minėtą pastatą norėję pirkti, bet dėl kainos nesutarę asmenys.

Aiškinsis kiaulių kelius
Tokie p. Neniškienės  paaiškinimai ir prisipažinimai rajono policijai ir  Rokiškio VMVT kol kas  neįtikino. Abi institucijos pradėjo tirti  šią istoriją išsamiau:  bus tikrinama, ar minėtose  mėsos perdirbimo įmonėse yra  Neniškių vardu registruoti šviežios mėsos užsakymai. „Rengiame oficialų paklausimą Klaipėdos ir Vilniaus VMVT, nes šiuose rajonuose įsikūrusios „Biovelos“ ir „Argovet“ firmos. Jeigu paaiškės, kad iš šių firmų kiaulienos skerdenas užsakinėjo Neniškiai, nieko negalėsime padaryti. Jei tokių pavardžių ten nebus, pastato, kuriame aptikta mėsa, šeimininkė bus apsimelavusi. Tuomet teks aiškintis, kur iškeliaudavo antisanitarinėmis sąlygomis laikyta mėsa“, – sakė p. Redeckas.
Policija išsamiau savo veiksmų dėl šios istorijos kol kas nekomentuoja.

Aldona Minkevičienė

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: