Ekologijos infekcija, įamžinta stiklo rūmuose

 Danutė ir  Vytautas Ignas Januškevičiai iš Meldeikiškio kaimo (Panemunėlio sen.),  Lisa Davies iš Velso, Didžiosios  Britanijos ekologas Richartas Sowa, japonas Kosuke Tsumura, Niujorko menininkė Jasmine Zimmerman, budistų vienuoliai iš Tailando… Kas sieja šiuos žmones? Juos vienija aistra gelbėti gamtą nuo buities atliekų, iš kurių kuria netikėčiausius dalykus. „Į sienas įmūrijau per 60 000 butelių. Būtų daugiau laiko ir sveikatos, padaryčiau gamtai dar didesnės naudos“, –  sakė  butelinio rūmo architektas  V.I.Januškevičius.  Savamokslio statybininko suręstas ekologiškas būstas dažniau domina užsieniečius, negu vietinius. Kaip toj patarlėj: savam krašte pranašu nebūsi… 

Pre­ten­duotų į ti­tulą, ku­rio nėra…

Ap­si­lankiusieji Ja­nuške­vičių so­dy­bo­je ne­abe­jotų: jei­gu Lie­tu­vo­je kas nors įsteigtų  sa­va­no­rio eko­lo­go no­mi­na­ci­ją, ši šei­ma būtų verčiau­sia to­kio kil­naus ap­do­va­no­ji­mo. Prieš ke­le­rius me­tus Da­nutė ir Vy­tau­tas Ig­nas Ja­nuške­vičiai ėmėsi planų, sukėlu­sių ap­lin­ki­nių nuo­stabą: iš gamtą teršiančių bu­te­lių pa­sta­ty­ti namą, ko­kio Lie­tu­vo­je dar nie­kas ne­matė. Kai Vy­tau­tas pradėjo iš visų pašalių rink­ti bu­te­lius, žmonėms net ki­lo įta­rimų, kad jis verčia­si pils­tu­ko kon­tra­ban­da. “Vie­ni su­ko pirštą prie smil­ki­nio, ki­ti stebėjo­si pui­kiu su­ma­ny­mu, klau­sinėjo, kiek rei­kia bu­te­lių, ko­kios prog­nozės dėl būsto šilu­mos, kaip apšil­tin­ti”, – juokėsi net įta­kingų sta­ty­bos ver­slo žinovų dėme­sio su­laukęs sa­va­moks­lis sta­ty­bi­nin­kas Vy­tau­tas. Iš pradžių jis bu­vo su­pla­navęs ge­ro­kai kuk­lesnį sta­tinį. Tačiau bu­te­lių ra­do­si tiek daug, kad na­mo sta­ty­bas ėmė plėsti. Šiuo me­tu saulėje tvis­ka ne tik nau­jas dvi­aukštis rūmas, bet ir šim­ta­metės tro­bos bei ūki­nio pa­sta­to sie­nos. Ar sta­ty­bos jau į pa­baigą? Bu­te­lių na­mo ar­chi­tek­tas pa­tvir­tin­ti ne­si­ryžo, nes nežinia, ko­kia idėja šaus į galvą ne­mi­gos naktį… Nors tuščių bu­te­lių – pa­grin­dinės na­mo sta­ty­binės medžia­gos,- at­ro­dytų, ne­stin­ga, tačiau po­nas Vy­tau­tas sa­ko, jog taip iš tikrųjų nėra. Mat bu­te­lius, ku­riuos su­per­ka par­duo­tuvės, žmonės par­duo­da. Todėl dažnai ten­ka ieško­ti, kas ge­ria šam­paną, tam tikrų rūšių vyną. “Šiuo me­tu žmonės dalį bu­te­lių su­me­ta į kon­tei­ne­rius. Man at­ro­do, kad neūkiška kartą pa­nau­do­tus bu­te­lius išmes­ti į sąvar­ty­nus ar per­dirb­ti. Juk ga­li­ma juos pa­nau­do­ti sta­ty­bo­se”, – įsi­ti­kinęs stik­li­nio rūmo sa­vi­nin­kas. Jo tei­gi­mu, stik­lo bu­te­lis – la­bai pui­ki, tvir­ta sta­ty­binė medžia­ga. Sau­lei šviečiant, stik­las pui­kiai šil­do. “Net ga­ražo grin­dis bu­te­liais išklo­jau, ant viršaus ne­di­delį be­to­no sluoksnį išlie­jau”, – apie neįpras­tas sta­ty­bas pa­sa­ko­jo so­dy­bos šei­mi­nin­kas. Na­mo sie­nos, iš lau­ko pri­me­nančios avi­lio korį, saulėtą dieną vi­du­je sušvin­ta pui­kiais spal­vo­tais vit­ražais. Tie­sa, to­kie vit­ražai – tik nešil­do­mo­se pa­sta­to erdvėse. Kam­ba­riuose vit­ražų ne­bus, nes iš bu­te­lių sumūrytų lau­ko sienų tarp­uo­se po­nas Vy­tau­tas dėjo di­delį sluoksnį spa­lių, o iš vi­daus mūri­jo ply­to­mis. Sie­nos sto­ris sie­kia per pusę met­ro, todėl būstas ne tik tvir­tas, bet ir šil­tas.

Kodėl “val­dovų rūmai”?

Po­nas Vy­tau­tas juo­kau­ja: “Vil­niaus Val­dovų rūmams tau­ta au­ko­jo pi­ni­gus, o ma­nie­siems – tuščius bu­te­lius.” Sos­tinės val­dovų rūmai bu­vo sta­to­mi be kai ku­rių lei­dimų, jo rūmas – taip pat. Todėl ne­stan­dar­ti­niam stik­lo na­mui pri­li­po “val­dovų rūmų” eti­ketė. Ir dar vie­na reikšmin­ga šios is­to­ri­jos de­talė, ku­rios vie­ti­niai ne­pra­lei­do pro au­sis… Esą bu­te­lių rūmo šei­mi­ninką lydėjo di­delė sėkmė: vos uždengęs na­mo stogą, iš Pre­zi­dentūros p. Vy­tau­tas ga­vo gerą žinią apie Pre­zi­den­to Val­do Adam­kaus jam su­teiktą ma­lonę – at­lei­dimą nuo teis­mo pri­teis­tos pi­ni­ginės bau­dos. “Pre­zi­den­to ma­lonės jaučiuo­si nu­si­pelnęs. Sta­ty­da­mas namą, išva­liau ne­mažai Lie­tu­vos” , – po džiu­gios žinios juo­ka­vo bu­te­lių na­mo šei­mi­nin­kas. Nors žino­jo, kad apie jo sta­tinį iš bu­te­lių ap­lin­ko­sau­gi­nin­kas pre­zi­den­tas nė ne­girdėjęs…

Gy­ve­na idėjo­mis

Prie ne­tikėčiau­sių vy­ro su­ma­nymų įpra­tu­si sa­va­moks­lio ar­chi­tek­to žmo­na Da­nutė – svar­biau­sia jo idėjų ver­tin­to­ja ir pa­gal­bi­ninkė. Ji kar­tu kieman tempė bu­te­lius ir statė namą, kar­tu bu­te­liais ap­lipdė senąją trobą, ku­rio­je šei­ma te­be­gy­ve­na. Pa­ra­dinė tro­belės sie­na ypa­tin­ga: nuo pa­ma­to iki skliau­to viršaus iš to­lo šviečia stik­li­nis kryžius. “Kad ran­kos ne­pa­kiltų, jei­gu at­ei­ty kas su­gal­votų trobą nu­griau­ti”, – sakė p. Vy­tau­tas. Ūki­nis pa­sta­tas, ku­riam pla­nuo­ja­ma svečių bu­du­arų at­ei­tis, taip pat savitas: jo pa­ra­dinė sie­na išpuošta Ge­di­mi­naičių stul­pais iš ak­mens ir stik­lo. Trum­pai ta­riant, vis­kas išlie­ka­mo­sios vertės… Stik­li­nio na­mo ar­chi­tek­tas graužia­si, kad sta­tybų me­tu neišsau­go­jo itin ver­tin­go, kryžiu­mi pažymėto “Be­ne­dik­ti­no” bu­te­lio, ku­ris, kaip spėja, ka­dai­se bu­vo vie­nuo­lių be­ne­dik­tinų nuo­sa­vybė. “Iš bu­te­lių dau­giau jau nie­ko ne­be­sta­ty­siu. Gal pa­tiems ir ne­be­teks šia­me bu­te­lių rūme pa­gy­ven­ti, gal čia gy­vens vai­kai ar anūkai, o gal sve­ti­mi? Iš dau­ge­lio medžiagų ga­li­ma na­mus sta­ty­ti, pa­sau­ly­je pa­vyzdžių ga­lybė”, – svarstė ne­tra­di­ci­nio na­mo šei­mi­nin­kas. Jam kur kas svar­biau įgy­ven­din­ti idėją, pa­ro­dy­ti, kad su­ma­nus žmo­gus būstą su­siręsti ga­li nebūti­nai iš plytų ar medžio, o ir ap­va­ly­ti apy­lin­kes nuo per šimt­mečius žemėje neišnyks­tančių stik­lo at­liekų. Nors bu­te­lių rūmo įkur­tuvės vis atidėlio­ja­mos, va­sarą Ja­nuške­vičiai pla­nuo­ja iškel­ti vaišes, pa­da­ry­ti šventę ir su­kvies­ti vi­sus, ku­rie jam do­va­no­jo, vežė bu­te­lius. Tuoj pat p. Vy­tau­tas užsi­de­ga nau­ja idėja: sta­tys namą iš mo­lio. Jau su­gal­vo­jo, kaip reikės pin­ti karklų vy­te­les ir jas užkrėsti jo žemėse gam­tos do­va­no­ta sta­ty­bi­ne medžia­ga: “Mo­lio čia tiek, kad dau­gy­bei namų pa­kaktų.”

Pa­vyz­dys įkve­pia…

Tušti bu­te­liai – di­delė ap­lin­ko­sau­gos pro­ble­ma. Mi­li­jar­dai bu­te­lių lie­ka ne­per­dirb­ti ir užteršia žemę. Stik­li­nis bu­te­lis su­yra per 1 mln. metų, o plas­ti­ki­nis – per 200-1000. Sa­ko­ma, jog iš tuščių plas­ti­ki­nių bu­te­lių ga­li­ma su­for­muo­ti plau­kio­jantį žemyną.  Da­nutei ir Vy­tau­tui Ja­nuške­vičiams šie gam­tos taršos fak­tai ne­leidžia ra­miai mie­go­ti.  

Įdomybės

nŠiuo me­tu dau­giau­sia bu­te­li­nių na­mukų pri­skaičiuo­ja­ma Aust­ra­li­jo­je. Pir­ma­sis ne­aukštas na­mu­kas iš 10 000 bu­te­lių pa­sta­ty­tas 1902 m.

nPa­sa­ko­ja­ma, jog alų itin mėgęs Tek­sa­so gy­ven­to­jas Jo­ha­nas Mil­ko­vis­kis išgarsėjo šį vy­rišką ma­lo­numą su­de­rinęs su gamtą tau­so­jančia veik­la. Jis sa­vo namą ėmė de­ko­ruo­ti išger­to alaus skar­dinėmis. Pradėjęs nuo užuo­laidų iš skar­di­nių viršelių, vy­ras aliu­mi­niu ap­kalė vi­sas na­mo sie­nas. Dar vėliau iš be­to­nu užpil­dytų skar­di­nių Jo­ha­nas sukūrė skulptūras, užtvėrė tvorą. Taip per aštuo­nio­li­ka metų trūku­sius dar­bus (iki pat vy­ro mir­ties) gimė Alaus skar­di­nių na­mas, iki šiol trau­kian­tis tu­ris­tus.

n”Bam­ba­liu” pra­min­tas plas­ti­ki­nis alaus bu­te­lis yra pui­ki sta­ty­binė medžia­ga. Tuo įsi­ti­kinęs ser­bas To­mis­la­vas Ra­do­va­no­vičius. Su­rinkęs 13 500 šių gėri­mo ke­valų, šis ma­te­ma­ti­kos pro­fe­so­rius pa­si­statė žavų na­muką.

nPrie Ar­gen­ti­nos ir Bra­zi­li­jos pa­sie­nio Pu­er­to Igu­a­zu mies­te­ly­je gy­ve­nančios San­ta Cruz šei­mos na­riai pa­si­statė namą, nau­do­da­mi tik ant­ri­nes medžia­gas. Na­mo sta­ty­bai pa­nau­do­ta 1200 plas­ti­ki­nių bu­te­lių, sto­go dan­ga pa­ga­min­ta iš 1300 tuščių kar­to­ni­nių pa­kuočių. Šio na­mo sta­ty­bai taip pat pri­reikė 120 kom­pak­ti­nių diskų dėklų, iš 500 plas­ti­ki­nių bu­te­lių bu­vo pa­ga­min­ti rei­ka­lin­gi bal­dai.

nNiu­jor­ko me­ni­ninkė Jas­mi­ne Zim­mer­man iš tuščių plas­ti­ki­nių bu­te­lių sukūrė šilt­namį, ku­ris eks­po­nuo­ja­mas įvai­riuo­se JAV vyks­tančiuo­se ren­gi­niuo­se.

nRio de Žanei­re pa­sta­ty­tas ant van­dens plūdu­riuo­jan­tis na­mas iš plas­ti­ki­nių bu­te­lių, ku­ria­me gy­ve­na žmonės.

nEko­lo­giška ap­lin­ka be­sirūpi­nan­tys bu­distų vie­nuo­liai iš pa­nau­dotų mi­li­jo­no stik­li­nių alaus bu­te­lių pa­statė sa­vo šven­tyklą. Šven­tyk­los tu­a­le­tai ir kre­ma­to­riu­mas tai­p pat pa­sta­ty­ti iš tuščių bu­te­lių.

nDidžio­sios Bri­ta­ni­jos eko­lo­gas Ri­char­tas So­wa sukūrė salą iš plas­ti­ki­nių bu­te­lių. Sa­los pa­grin­das – plas­ti­ki­niai bu­te­liai, užklo­ti fa­ne­ros ir bam­bu­ko sluoks­niu. Pa­grin­das užpil­tas smėliu ir dir­vožemiu. Sa­la ap­so­din­ta medžiais. Čia pa­sta­ty­tas dviejų aukštų na­mas, bio­tu­a­le­tas, įreng­tas pui­kus paplūdi­mys.

nAr­gen­ti­jos žve­jai iš plas­ti­ko bu­te­lių pa­da­ry­tais plaus­tais plau­kia į jūrą. Plas­ti­ki­niai bu­te­liai yra pui­ki ter­moi­zo­lia­cinė medžia­ga. Todėl juos ga­li­ma pa­nau­do­ti šilt­na­miams sta­ty­ti.

nJa­po­nas Ko­su­ke Tsu­mu­ra iš plas­ti­ki­nių bu­te­lių ku­ria dra­bužius. Plas­ti­ki­nis kos­tiu­mas ge­rai ap­sau­go kūną nuo smūgių.

nLi­sa Da­vies iš Vel­so ap­takų namų stogą uždengė bu­te­liais. Pui­ki “dyg­lia­kiaulė” kaip mag­ne­tas trau­kia pra­ei­vių žvilgs­nius.

nVie­nas kinų ūki­nin­kas su­mon­ta­vo ant na­mo sto­go 66 bu­te­lius ir su­jungė juos vamz­de­liais. Ši ne­sudėtin­ga sis­te­ma ne­mo­ka­mai aprūpi­na ūki­nin­ko šeimą karštu van­de­niu. Saulė grei­tai įkai­ti­na van­denį bu­te­liuo­se. Jo pa­kan­ka po dušu nu­si­praus­ti trims šei­mos na­riams. Idėja taip pa­ti­ko kai­my­nams, kad pas­ta­rie­ji ne­tru­ko ja pa­si­nau­do­ti.

Aldona Minkevičienė