Ko ieško ir ką randa miškininkas, klaidžiojantis po rajono medynus su lupa, vaizdą didinančia dešimt kartų? “Aptinku saugomų vertybių, kurių anksčiau nepastebėjo ekologai, gamtininkai ir mokslininkai. Jų augimvietė tampa kertine miško buveine”, – sakė miškininkas Julius Adamonis. Šiemet vyks antroji buveinių inventorizacija, po kurios ir paaiškės, kokių naujų turtų miškuose atsirado per dešimtmetį, o kokios vertybės išnyko….
Miškuose – biologinės įvairovės enciklopedija
Apie kertinių buveinių turtus įdomiausia kalbėtis su aistringu miško mylėtoju ir žinovu, Rokiškio miškų urėdijos vyriausiuoju miškininku J.Adamoniu. Tai jis, lyg pamišęs, kasmet braidžioja po raistus ir girias ieškodamas išskirtinio augalo, plika akimi beveik nepastebimos ypatingos kerpės ar kito reto miško eksponato, kurių radimvietė vėliau įgauna kertinės buveinės statusą.
Apie miško gyvenimą menkai teišmanančiam žmogui vis dėlto kyla klausimas, kas yra ta kertinė miško buveinė? J.Adamonis sako, jog vienu sakiniu apibūdinti tokių objektų neįmanoma, nes buveine gali būti pripažintas ir vienas ypatingas medis, ir didelis miško plotas. Pasak miškininko, kertinės miško buveinės yra nepažeisti miško plotai, kuriuose didelė tikimybė aptikti nykstančių, pažeidžiamų, retų ar saugotinų augalų ir gyvių rūšių. Pirmoji kertinių miško buveinių inventorizacija Lietuvoje atlikta 2001-2004 metais: miškuose buvo vykdomas inventorizavimo projektas, kurį finansavo Lietuvos ir Švedijos aplinkos apsaugos ministerijos. Mūsų šalies specialistams padėjo švedai iš Ostra Gotlando apskrities miškų valdybos.
Septynios dešimtys apmokytų miškininkų ir ekologų tada nustatė, aprašė ir kartografavo 8 902 buveines, apimančias 26 428 ha. Mūsų rajone inventorizuotos 207 buveinės užėmė 505 ha (rajono valstybiniuose miškuose 123 buveinės užėmė 355,6 ha).
Pasak p. Adamonio, kiekviena jų labai svarbi biologiniu požiūriu: tai lyg retų augalų ar gyvių rūšies bankas, o pažintine prasme – tarsi gyvoji enciklopedija.
Pirmojo inventorizavimo metu šalies medynuose buvo rastos 46 naujos kerpių, grybų, vabzdžių bei moliuskų rūšys. O mūsų rajone aptikta Raudonosios knygos kerpė plačioji platužė. Ji pastebėta ne tik Dusetų, bet ir Lugariškio (Obelių girininkija) bei Pandėlio giriose ir dar keliose kitose vietose.
Daugiau ketvirtadienio GR
Aldona MINKEVIČIENĖ
