Į internetinę erdvę sukelti duomenys apie 50 tūkst. 473 mirusiuosius, palaidotus 93 šalies kapinėse. Tarp jų – Ragelių (Jūžintų sen.) amžinojo poilsio vieta. Tuo pasirūpino ekonomistė, socialinių mokslų daktarė Aušra Seibutytė-Maldeikienė, testamente nurodžiusi ją palaidoti būtent šiose nedidelėse kaimo kapinaitėse.
Ragelių kapelius jau „iššifravo“
Per Vėlines lankiusieji Ragelių kapines stebėjosi užrašu skelbimų lentoje: „Šios kapinės yra suskaitmenintos“. Kas tai ir dėl kokios priežasties tai padaryta? Šiuos klausimus aptarinėjo žmonės, ypač vyresnio amžiaus, kurių seneliai ar proseneliai palaidoti Rageliuose.
Amžinojo poilsio vietų skaitmeninimu užsiima visuomeninė organizacija „Lapkričio 2-osios draugija“. Apie 200 jos savanorių šalies kapinėse surašo kiekvieno kapo duomenis (vardus, pavardes, gimimo ir mirties metus), nufotografuoja paminklus ir visą informaciją sukelia į internetinę erdvę. Taip gimė „Atminimo Knyga“ – visuotinai internete prieinamas duomenų bankas apie Lietuvoje palaidotus įvairių tautybių žmones. Ja naudotis labai paprasta: pavardės surašytos abėcėlės tvarka, nurodyta kapo vieta kapinėse ir Globalios padėties nustatymo sistemos koordinatės – ilguma ir platuma.
Daugelio paminklų tekstai – neįskaitomi
Draugijos įkūrėjas, žurnalistas Valdas Kaminskas sakė, jog senosios kaimų kapinės nyksta, paminklų užrašai blunka, daugybę kapaviečių žymi tik kauburėliai, palaidotųjų vardų, pavardžių neatsimena netgi vyriausi kaimo gyventojai. Suskaitmeninus kapelių duomenis išsaugomas prisiminimas apie mirusiuosius. Anot V. Kaminsko, pasitaiko atvejų, jog ir įgudusiems draugijos nariams nepavyksta perskaityti vardo, pavardės, nepadeda ir ant paminklo užpurkštos skutimosi putos, užbarstyti miltai, šiek tiek paryškinantys tekstą. Tuomet skaitmeninant kapavietę užrašoma, jog pavardės neįskaitomos.
Pasak V. Kaminsko, pasaulyje kapų skaitmeninimas ypač populiarus, nes suteikia galimybę gauti ir skleisti informaciją apie mirusius žmones. Ši informacija ypač reikalinga šeimoms, pardėjusioms domėtis giminės šaknimis, ieškančioms duomenų genealoginiams medžiams.
Pirmąjį kapinių inventorizavimo projektą minėta draugija atliko 2011 m. pirmojoje istorinėje Lietuvos sostinėje – Kernavėje.
Viduryje – paminklas visiems
Praėjusią vasarą Rageliuose dirbusių savanorių skaičiavimu, šiose kapinėse palaidota 1232 žmonės. Rastas 71 bevardis antkapis, nepavyko iššifruoti 22 išsitrynusių paminklų užrašų.
„Ragelių kapinės įdomios tuo, jog pačiame centre yra paminklas visiems čia palaidotiems. Dažniausiai tokius pagarbos protėviams ženklus statydavo stiprios kaimo bendruomenės“, – teigė V. Kaminskas.
Kas paskatino draugijos savanorius skaitmeninti Ragelių kapines? „Lietuvoje priskaičiuojama iki pustrečio tūkstančio kapinių. Į internetinę erdvę sukelti tik 93 kapinaičių duomenys. Draugijos savanoriai dažniausiai važiuoja ten, kur juos kviečia aktyvios vietos bendruomenės. Pasitaiko atvejų, jog draugijos nariai pageidauja pradėti darbą nuo jiems brangių vietų – savo giminaičių kapų. Taip atsitiko su Rageliais. Atvykti čia pasiūlė organizacijos rėmėja, ekonomistė A. Seibutytė-Maldeikienė“, – sakė V. Kaminskas.
Meldučiai – visatos centras
Prieš dvejus metus viešėdama Rokiškyje A. Maldeikienė sakė, jog Meldučių kaimas – jos vaikystės rojus, visatos centras, į kurį labai malonu sugrįžti. Šiame kaime netoli Ragelių gyveno A. Maldeikienės senelio Antano Seibučio šeima, čia gimė ir augo jos tėtis Kazimieras. Ūkininkų Seibučių šeima buvo ištremta į Sibirą, o grįžę jie įsikūrė Palangoje. Pajūryje gimusi A. Maldeikienė su tėvais dažnai atvykdavo pas giminaičius į Meldučius. Aplankiusi tėvo gimtinę, ji užsuka į Ragelių kapines, kur ilsisi jos protėviai. Šis kraštas mokslininkei taip brangus, kad testamente savo vaikams prisakė palaidoti ją Ragelių kapinaitėse.
Dalia Zibolienė
