Gimė jie pasaulį sudrebinusiu persitvarkymo laikotarpiu. Pirmuosius darbo karjeros žingsnius žengė įsisiūbavus ekonominiam sunkmečiui. Krizės jie nekeiksnoja, nors puikiai suvokia: ji smarkiai koregavo likimus, jaukė planus, draskė svajones. Pradėję studijas svajojo sulaukti svaiginančių karjeros pasiūlymų, o baigę atsimušė į… bedarbystės sieną. Sunkmetis juos grąžino į tėvų namus.
Veržiuosi į sostinę…
Pernai baigusi Kauno medicinos universitetą Žaneta Strazdaitė sugrįžo dirbti į Rokiškį. „Neplanavau ir nenorėjau čia važiuoti. Pasakykite, o kas veržiasi grįžti į provinciją ir dar – į tėvų namus?“ – klausimu pokalbį pradėjo vaistininkė Žaneta. Dar tebekrimsdama mokslus, ji svajojo apie darbą Vilniuje. Per penketą studijų metų Kaunas jai netapo savu miestu. „Prasidėjus krizei, įsidarbinti sostinėje – be šansų. Sulaukiau pasiūlymų dirbti Rokiškio, Kupiškio, Biržų vaistinėse. Pagalvojau, padirbėsiu kelerius metus gimtinėje…”
Visas straipsnis šeštadienio “Gimtajame…”
Dalia Zibolienė
