Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbiai, nepatenkinti diskriminuojančiai mažomis Europos Sąjungos (ES) išmokomis, vėl kyla į kovą. Protesto banga nuvilnys vasario pradžioje, prieš ES Vadovų tarybos susitikimą ir jo metu. Kautis dėl išmokų pasiryžę ir mūsų rajono žemdirbiai.
Kausis ir laužais
Vasario 7-8 d., kai Briuselyje (Belgija) Vadovų taryba posėdžiaus dėl ES biudžeto, Baltijos šalių žemdirbiai kils į protestus. Jie reikalaus padidinti tiesiogines išmokas. Diskriminuojami Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbiai norėtų gauti bent ES vidurkį siekiančias ar jam artimas išmokas.
Bendrijos išmokų vidurkis yra 268 eurai už hektarą (925 Lt), o mūsų šalies žemdirbiams siūloma mokėti 144 eurus (497 Lt), arba dvigubai mažiau. Panaši ir Latvijos bei Estijos žemdirbių situacija. ES pozicija pasipiktinę trijų valstybių žemdirbiai ir juos ginančios organizacijos protestais reikalaus vienodų konkurencinių sąlygų su kitomis ES valstybėmis.
Briuselyje turėtų protestuoti 100 Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbių. Kelis kartus daugiau protestuotojų kausis kita forma: vasario 7-8 d. nuo Lietuvos iki Estijos suliepsnos šimtai laužų. Tokia akcija Briuselio biurokratams bus siekiama parodyti Baltijos šalių vienybę.
Pradžia – pernai
Baltijos šalių žemdirbiai savo poziciją vieningai išreiškė ir pernai lapkrityje: Briuselyje Vadovų tarybai svarstant žemės ūkio išmokų klausimą, jie surengė protesto akciją. Į Belgijos sostinę nuriedėjo sovietinės gamybos traktorius, o jį lydėjo 100 Lietuvos, Latvijos bei Estijos žemdirbių. Tarp protestuotojų, reikalavusių teisingos ES žemės ūkio politikos, buvo ir keturi mūsų rajono atstovai.
Tuomet Vadovų taryba žadėjo, kad 2020 m. tiesioginės išmokos Baltijos šalių žemdirbiams sieks bent 196 eurus (677 Lt) už hektarą. Tai – daugiau nei siūlyta anksčiau, nors gerokai mažiau nei prašė žemdirbiai.
Tačiau šis sprendimas nebuvo priimtas, nes Vadovų taryba išsiskirstė nepatvirtinusi ES biudžeto. Prie jo svarstymo taryba grįš vasario 7-8 d.
Kovoti būtina
Pernai Briuselyje vykusio protesto dalyvė Obelių seniūnijos ūkininkė Dalia Lūžienė įsitikinusi: “Jeigu mes dėl savo ateities nesikausime, kiti už mus tikrai to nepadarys.” Ūkininkė vėl pasiryžusi vykti į Briuselį, jeigu tik Rokiškio ūkininkų sąjunga patikės jai tokią misiją. Pasak p. Lūžienės, ES akivaizdžiai diskriminuoja Bendrijos valstybių žemdirbius. “Gamybos reikalavimai ir išlaidos beveik vienodos, produkcijos supirkimo kainos panašios, o išmokos, kurias gauna Vokietijos, Prancūzijos ar kitų šalių senbuvių žemdirbiai ir mes, skiriasi kaip diena nuo nakties. Todėl jaučiamės lyg skurdukai: dėl dvigubai mažesnių išmokų pralaimime konkurencinę kovą žemės ūkio produktų rinkoje, neturime galimybių investuoti ir didinti gamybos efektyvumą”, – p. Lūžienė dėstė neigiamus padarinius verslui, nulemtus tiesioginių išmokų skirtumų. Jos įsitikinimu, būtina kuo greičiau pertvarkyti visą sistemą: panaikinti išmokas vadinamiesiems “sofos” ūkininkams, nevykdantiems žemės ūkio veiklos, bet kasmet susižeriantiems solidžią sumą už deklaruotas pievas, o visą paramą atiduoti žemės ūkio produkcijos gamintojams.
D.Lūžienė viliasi, kad Baltijos šalių žemdirbių vienybė ir protestai turės įtakos Briuselio biurokratams priimant naująjį ES biudžetą.
Vyks tiek, kiek reikės
Rokiškio ūkininkų sąjungos pirmininkas Vytautas Šlikas sakė, jog protestuoti vyks tiek rajono žemdirbių, kiek reikės. “Vieno atstovo kelionė į Briuselį lapkrityje mums kainavo apie 1 500 Lt. Bet, nepaisydami didelių išlaidų, privalome ginti žemdirbių reikalavimus ir dalyvauti būsimame proteste”, – patikino p. Šlikas.
Vieną atstovą ūkininkų lyderis jau pasirinko. Tai – jaunas ūkininkas iš Kriaunų. Dėl kitų kandidatų spręs Ūkininkų sąjungos taryba.
Remia valstybių vadovai
Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių žemdirbių kovą dėl teisingos ES išmokų politikos palaiko valstybių vadovai.
Šią savaitę Baltijos šalių žemdirbių organizacijų delegatų susitikime su Prezidente Dalia Grybauskaite Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Andriejus Stančikas ir Latvijos bei Estijos atstovai pristatė bendrą poziciją dėl ES Bendrosios žemės ūkio politikos po 2013 m. Jie tikisi, jog trijų kaimyninių valstybių vadovai apgins jų interesus derybose dėl 2014-2020 m. finansinės perspektyvos.
A.Stančikas sakė, jog Baltijos šalių žemdirbiai, įvykdę 2007-2013 m. pereinamojo laikotarpio užduotis, nesupranta, kodėl ES inicijuoja kitą 2014-2020 m. pereinamąjį laikotarpį, ir tokiai biurokratų pozicijai priešinasi. Pasak ŽŪR vadovo, netolygios išmokos Baltijos šalių žemdirbiams iškreipia konkurencines gamybos sąlygas, dėl to ūkininkai pralaimi užsienio rinkose, kenčia darbo jėga.
Prezidentės D.Grybauskaitės nuomone, ES išgyvenant finansinius sunkumus, svarbu visoms trims Baltijos šalims laikytis bendros pozicijos.
Baltijos šalių ūkininkai reikalauja, kad tiesioginių išmokų lygis jau nuo 2014 m. sausio 1 d. be jokių pereinamųjų laikotarpių pasiektų ES vidurkį arba būtų bent jau artimas jam. Be to, ES biudžetas turėtų užtikrinti numatytą finansavimą tiesioginėms išmokoms ir kaimo plėtros politikai.
Aldona MINKEVIČIENĖ
