Vasarą vienoje beveik šimto metų senumo Panemunio troboje įsikuria žmonės, kuriems Lietuva – graži Vakarų valstybė. „Jeigu nors vienerius metus čia neatvažiuočiau, jausčiau nepakeliamą tuštumą savo sieloje“, – tikino Sankt Peterburgo gyventoja Raimutė Filimonova, užaugusi prie Nemunėlio upės…
Atsitiktinė pažintis
Panemunyje (Pandėlio sen.) užkalbinome atsitiktinį miestelio gatve einantį vyriškį. „Laba diena“, – tradicinį lietuvišką pasisveikinimą pakeleivis suprato, tačiau atsakė mums rusiškai. Jis esąs ne vietinis, paaiškino mums. „Atvykau iš Sankt Peterburgo (Rusijos Federacija) pas draugus. Lietuvoje esu pirmą kartą. Man čia labai patinka“, – taip susipažinome su Viačeslavu Jepininu.
Vyriškis pakvietė susipažinti su jo draugais. Tačiau labai jaudinosi: o jei šie nepasirengę bendrauti su žurnalistais?.. Iš jaudulio beeidamas net šlepetes pametė…
Vos už kelių šimtų metrų nuo mūsų susitikimo vietos stūksojo senas namas. Jo kieme lūkuriavo Eugenijus Filimonovas, po kelių akimirkų pasirodė ir jo žmona Raimutė. Ši moteris, namo šeimininkė, vienintelė kalbėjo lietuviškai. Beveik šimto metų senumo troba prie pat Nemunėlio upės – jos gimtieji namai.
Daugiau šeštadienio “Gimtajame…”
Norbertas BYČKOVSKIS
