„Geresnės metų pradžios negalėjo ir būti!“ Taip užvakar sakė naujakuriai, gavę dažais kvepiančių Aušros gatvės namo socialinių butų raktus. Apsigyventi moderniausiame rajono daugiabutyje, kurio rekonstrukcija kainavo daugiau nei milijoną litų, ir neturėti paskolų kupros – kiekvienos šeimos svajonė. “Gimtasis…” pasidomėjo, kaip socialinių būstų problemą sprendžia kiti rajonai, ypač negaunantys Europos Sąjungos (ES) milijonų.
Išdalinti
Šią savaitę Choreografijos mokyklos buvusiose patalpose Aušros gatvėje suskambo gyventojų balsai: socialinių butų raktai išdalinti 16 nuomininkų šeimų.
„Suteikiame jums ne tik teisę apsigyventi naujuose butuose, bet ir atsakomybę už juos: kurkitės, saugokit šį turtą ir pateisinkit jums suteiktą pasitikėjimą“, – užvakar naujakurius sveikino rajono vicemeras Egidijus Vilimas per raktų teikimo ceremoniją. Pasak jo, civilizuotos valstybės turi gilią socialinės pagalbos praktiką padėti silpnesniesiems, o mūsų šalis to dar tik mokosi. Todėl, vicemero manymu, visuomenės požiūris į socialinius būstus ir jų gyventojus tebėra gana negatyvus.
Raktus dalinęs savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vytautas Saulis skatino naujakurius kuo greičiau įsikurti, išsirinkti aukštų vadovus, tausoti patikėtą turtą kaip savo. Savivaldybės vadovai pažadėjo vasario viduryje susitikti su nuomininkais ir aptarti jų gyvenimo sąlygas.
Džiaugsmas
Rekonstruotame keturių aukštų daugiabutyje įrengta šešiolika 1-2 kambarių butų. Jie suteikti rajono gyventojams, socialinio būsto laukusiems savivaldybės sudarytose pretendentų eilėse. Taigi Aušros gatvėje įsikurs 6 jaunos, 2 daugiavaikės, 3 neturinčios nuosavo būsto šeimos, laukianti būsto pagerinimo šeima, būsto neturintis našlaitis ir 3 neįgalūs asmenys.
„Tai mano pirmieji namai. Esu našlaitė. Užaugau Meldučių kaime pas tetą. Negaliu apsakyti, kokį džiaugsmą jaučiu. Čia labai gražu, jauku, nuostabi aplinka, erdvus balkonas“, – jaudulį vos tvardė Evelina Baranauskaitė. Ne mažiau džiaugėsi ir jos teta Elena, vis dar negalėjusi patikėti, kad mirusio jos brolio dukrai nusišypsojo didelė laimė.
„Čia bus mano miegamasis, o ten stovės minkštasuolis, televizorius, stalas. Kai tik orai bus šiltesni, daugiausia laiko praleisiu balkone“, – po tuščią butą dairėsi neįgalus Marius Purtulys ir jo brolis Viktoras. Marius turėjo galimybę įsikurti Vilties gatvės socialiniame būste, bet nesiryžo. „Tąkart tėvai atkalbinėjo. Sakė, kad vienam gyventi bus nesaugu ir liūdna. Bet tvirtai apsisprendžiau – noriu būti savarankiškas, todėl esu čia. Butas nuostabus, vieta – apie kokią tegali svajoti: namas prie pat gatvės, kiemas erdvus, čia pat naujas prekybos centras, į kurį patogu patekti neįgaliesiems“, – džiaugėsi 32 metų p. Marius. Jis jau turi susipirkęs dalį reikalingų baldų, todėl su įkurtuvėmis neužtruks.
Dauguma naujakurių šiame name apsigyvens per savaitę, o kai kurios šeimos mantą į savo būstus gabenosi vos gavusios raktus.
„Jau anksčiau apžiūrėjome mums skirtą butą viršutiniame aukšte. Yra labai įdomių erdvių. Jose įrengsime sienines spintas, dekoratyvines sieneles. Labai patogus vonios kambarys. Gretimame bute apsigyvens buvusios kaimynės šeima, o greitai susipažinsime ir su kitais namo gyventojais“, – nedingo šypsena nuo trijų mažamečių vaikų motinos Auksės Bagdonaitės veido.
Dauguma naujakurių – jauni vaikus auginantys žmonės. Beje, mažiesiems čia sąlygos ypač patogios: erdvus ir nuo automobilių apsaugotas kiemas, nauja žaidimų aikštelė, didžiulė veja, kuri pavasarį pražys gėlynais.
Erdvės
Buvusią Choreografijos mokyklą rekonstravo „Henvidos“ bendrovė. Bendra projekto darbų vertė – 1,3 mln. litų. Pertvarkyti mokyklos pastatą į gyvenamąjį būstą nebuvo paprasta: teko keisti netradiciškai išplanuotas erdves, vietomis siekusias net iki 4 m aukščio, montuoti stoglangius. Vidaus patalpos išdažytos šiltomis spalvomis – gelsvų, persiko ir žalsvų atspalvių. Vonios kambariuose įrengtas grindinis šildymas, individuali kiekvieno buto šilumos apskaita, modernūs balkonai.
Galimybių reikštis naujakurių fantazijai čia labai daug: vitrinų dydžio langai, daug nišų kambariuose, bendra virtuvės ir kambario zona, erdvios laiptinės.
Ne vienintelis
Aušros gatvės daugiabutis – ne vienintelis socialinis būstas mūsų mieste.
Prieš kelerius metus pastatytas naujas penkiaaukštis namas Vilties gatvėje. Pavasarį turėtų prasidėti darbai Vytauto gatvėje: socialiniu būstu virs senoji poliklinika. Šis atokiau nuo miesto šurmulio esantis pastatas, turintis beveik hektaro žemės sklypą, bus ideali vieta gyventi.
Minėtų socialinių būstų statyba ir rekonstrukcija finansuojama ES Regioninės plėtros fondo lėšomis. Paramos tikslas – padėti 14 šalies savivaldybių, turinčių prasčiausius socialinės raidos rodiklius, priartėti prie šalies vidurkio. Probleminėmis pripažintos Rokiškio, Lazdijų, Druskininkų, Šalčininkų, Švenčionių, Ignalinos, Jonavos, Jurbarko, Kelmės, Pasvalio, Joniškio, Akmenės, Mažeikių ir Skuodo savivaldybės. Jų įgyvendinamiems plėtros projektams 2007-2013 m. paramos laikotarpiu iš viso numatyta skirti iki 107,1 mln. Lt ES struktūrinių fondų lėšų.
Lenkai elgiasi racionaliau
Gintautas Gegužinskas
Pasvalio rajono meras
Domėjausi Lenkijos socialinio būsto reikalais. Gyventojams ten pastatyti kuklūs konteinerių tipo pastatai. Juose įrengta tik elektra ir įvestas vandentiekis. Nėra jokių prabangos požymių. Lenkų šeimos, gavusios čia laikiną pastogę, skatinamos siekti geresnio gyvenimo ir kuo greičiau palikti socialinį būstą.
Mūsų šalyje socialiniai būstai ES lėšomis įrengiamai prabangiai. Žmogus būtų visiškas kvailys, jei skubėtų iš tokio išsikelti: jam tereikia sumokėti komunalinius mokesčius ir menkutę nuomą.
Pasvaliui sunkiai sekasi panaudoti europinę paramą socialiniam būstui. Pradėti darbų buvusiuose moksleivių namuose negalime: vyksta teismai. Minėtas pastatas 1990 m. buvo suteiktas teatro studijai. Ten savavališkai apsigyveno daugiavaikė šeima. Jos iškeldinti niekaip negalime. Vis dėlto tikimės rekonstrukciją pradėti pavasarį, o baigti rudenį. Tai bus pirmas Pasvalyje ES lėšomis rekonstruotas socialinis namas.
Ūkiškai pažiūrėjus už probleminiams rajonams skiriamus ES pinigus būtų galima nupirkti gerokai daugiau butų. Juk tiek Pasvalio, tiek Rokiškio kaimo vietovėse yra daug apytuščių ar visai tuščių daugiabučių. Juos galėtume suremontuoti ir juose apgyvendinti socialinio būsto laukiančius asmenis. Deja, to padaryti negalime. Paramos panaudojimo taisyklėse nurodyta: socialinį būstą rengti galima tik rajono centro negyvenamose patalpose arba statyti naują namą.
Socialinio būsto Pasvalyje laukia 55 jaunos, 13 daugiavaikių šeimų, 6 našlaičiai, 23 neįgalieji, 3 norintys pagerinti gyvenimo sąlygas ir 49 asmenys bendroje eilėje. Taigi vieno dešimties butų namo įrengimas visų norų nepatenkins.
Pigiau nupirkti
Jonas Jarutis
Kupiškio rajono meras
Kupiškis neturi probleminio rajono statuso, tad negali tikėtis ES paramos socialiniams būstams. Pernai iš Vyriausybės gavome 200 tūkst. litų. Už juos nupirkome 4 butus, o socialinio būsto laukia beveik pusantro šimto pretendentų. Deja, šiame sąraše yra daug ne pačių geriausių šeimų. Butus joms stengiamės pirkti įvairiose miesto vietose ir išvengti tokių šeimų koncentracijos.
Rokiškyje, kaip ir Kupiškyje, gyvenamosios patalpos nėra labai brangios, todėl neabejoju, kad butus pirkti pigiau, nei naują namą statyti ar negyvenamą rekonstruoti. Įsigyjamo būsto kvadratinis metras kainuoja iki 1 000, o statomo ar rekonstruojamo – apie 3 000 Lt. Bet tokia tvarka: gauni paramą – privalai laikytis taisyklių, nors jos nėra racionalios ar visuomenės požiūriu teisingos. Todėl suprantu gyventojus, valdžiai priekaištaujančius dėl per didelės paramos socialiai remtiniems žmonėms. Juk apsigyvenusios socialiniuose būstuose šeimos labai dažnai nesumoka net komunalinių mokesčių, o iškeldinti jų su vaikais – jokių galimybių.
Ne paslaptis, kad probleminiuose rajonuose socialiniai būstai ES pinigais įrengiami daug prabangiau, nei savąjį gali įsirengti eilinė dirbanti šeima. Jei būtų mano valia, elgčiausi panašai kaip lenkai –statyčiau pigius, šiltus, bet neprabangius socialinius butus, kad jų gyventojai siektų patogesnio gyvenimo.
Prieš keletą metų Vyriausybei siūlėme leisti šeimoms, ilgai gyvenusioms socialiniuose būstuose, juos išsipirkti. Už gautus pinigus savivaldybės būtų galėjusios įsigyti daugiau butų. Vyriausybės pritarimo nesulaukėme.
Nesakau, jog nereikia remti sunkiai besiverčiančių žmonių. Tačiau dabar valstybė neskatina žmonių stengtis gauti daugiau pajamų.
Užburtas ratas
Arnoldas Abramavičius
Zarasų rajono meras
Socialiniai būstai, kaip ir kitokia socialinė pagalba, – užburtas ratas: kuo daugiau duosi, tuo daugiau reikalaus. Taigi negali paneigti visuomenės nuomonės, jog gausi socialinė parama augina veltėdžių kartą.
Šiuo metu socialinio būsto laukia 185 zarasiškių šeimos. Pusei jų tokios paramos tikrai reikia, o dėl kitos dalies prašančiųjų drįsčiau abejoti. Nė vienas pretendentas nepageidauja apsigyventi kaimo seniūnijoje: visi nori būsto pačiuose Zarasuose ir būtinai su visais patogumais.
Pernai už 224 tūkst. litų Zarasuose nupirkome 5 butus, viename jų nėra centrinio šildymo. Prieš 13 metų įrengėme daug socialinių būstų viename daugiabutyje. Iki šiolei ten kyla daug problemų: dalis šeimų nemoka jokių mokesčių, o iškeldinti skolininkų neleidžia įstatymai. Taigi visa našta tenka savivaldybei arba, tiesiau tariant, sąžiningiems mokesčių mokėtojams.
Keleri metai socialinius būstus stengiamės pirkti įvairiose miesto vietose, kad remtinųjų vienoje vietoje būtų kuo mažiau.
Rokiškio savivaldybei, gaunančiai ES paramą, lengviau spręsti socialinio būsto reikalus. Tačiau lazda turi du galus – savivaldybei, pristačiusiai socialinių būstų, iškils naujų problemų: teks tvarkyti skolininkų reikalus, į tokius daugiabučius dažniau užsuks teisėsaugos pareigūnai.
Aldona MINKEVIČIENĖ
