„Jeruzalė“, – Izraelio sostinės pavadinimas, ištartas atsitiktinio žmogaus, man buvo tarsi nušvitimas: netrukus žengsiu į Šventąją Žemę. Jeruzalė – tai meilė, didingiausi Dievo Namai ir vaizduotėje atgyjantis Kristaus kančios kelias…
Išgirdau
Į krikščionybę mane pastūmėjo asmeniniai išgyvenimai.
Kadaise sapnuodavau ryškius sapnus: nepaprastą vandenyną ir delfinus, artimą žmogų, norintį išeiti iš šio pasaulio… Ryte pabusdavau ant pagalvės, šlapios nuo ašarų…
Geriausias gyvenimo pamokas žmogui suteikia netektys. Jos sudrebina sielą. Jos skalambija kaip galingas varpas. Tik žmonės dažnai šių dūžių negirdi. O aš išgirdau! Ir atradau kelią į… Jeruzalę.
Atėjo laikas
Kryžiaus kelią pirmąkart ėjau pernai Rokiškyje drauge su kitais maldininkais. Supratau: tokie dalykai man!
Šįmet, palaimintojo Jurgio Matulaičio metais, atėjo laikas didžiausiam mano Kančios keliui. „Via dolorosa“, – tai jį vadina žydai.
Mano artimieji susirūpino: „Kaip ten nuvažiuosi? Kur gyvensi? Ar nenukentėsi nuo ginkluotų neramumų?..“
„Ša!“ – nutildžiau beverčius klausimus. „Ša!“ – tariau darkart: – Jei ateina laikas vykti į Šventąjį Miestą, aplinkybės pačios prisiderina prie tavęs.“
Daugiau šeštadienio GR
Norbertas BYČKOVSKIS
