Į dangų kyla baltos vėjo jėgainės, rūksta kepyklų kaminai, dūzgia lentpjūvių pjūklai, kaimų ir miestelių bendruomenėms rūpi gaivinti senuosius amatus… Tačiau rajono savivaldybės valdininkai bei seniūnai, kalbėdami apie kaimo verslą, nedžiūgauja: seniūnijose kiekviena darbo vieta – aukso vertės.
Telkiasi mieste
2011 m. pabaigoje rajone veikė 583 įmonės.
Rajono mero patarėjo verslui ir investicijoms Valerijaus Rancevo teigimu, nėra tikslios statistikos, kiek šių įmonių įkūrė kaimo, kiek miestelių verslininkai.
„Manyčiau, kad 90 proc. visų verslo įmonių registruotos Rokiškyje. Per metus teatsirado vienintelis verslininkas, susidomėjęs galimybe kaimiškoje seniūnijoje steigti lentpjūvę ir ieškojęs jai tinkamų patalpų“, – sakė p. Rancevas.
Ir tikrai. Kazliškio seniūnas Vytautas Spalgenas neužtruko išvardinti seniūnijos verslo objektus, jiems suskaičiuoti užteko rankos pirštų. Gyvuoja nedidelė lentpjūvė, tiekianti malkas artimiausių kaimų žmonėms, Kazliškyje yra automobilių remonto dirbtuvėlės, jose taisomos iš užsienio pargabentos mašinos, seniūnijoje veikia trys parduotuvės: dvi Kazliškyje ir Konstantinavoje, kiekvienoje darbuojasi po dvi pardavėjas. Dar keletas vietos auksarankių retkarčiais įsigyja verslo liudijimus verstis smulkiu elektrotechnikos remontu.
Seniūnijos nedarbo lygį, anot p. Spalgeno, mažina griežtėjantys Darbo biržos reikalavimai bedarbiams. „Nebe kiekvienas, neturintis darbo, registruojamas biržoje“, – sakė seniūnas.
Verslo įmonių gausa nesidžiaugia ir kaimyninės Panemunėlio seniūnijos seniūnas Anicetas Bytautas. Čia veikia medienos perdirbimo įmonė ir 8 parduotuvės, neseniai Panemunėlio geležinkelio stotyje įkurta laidojimo paslaugų įmonė. „Verslininkai įmones kuria tuose rajono miesteliuose, kuriuose yra nemažai gyventojų. Jiems reikalinga rinka. Panemunėlio seniūnija didelėmis gyvenvietėmis negali pasigirti“, – sakė seniūnas.
Kepyklos
Kriaunų seniūnija didžiuojasi duonos kepėjais. Seniūno Arvydo Rudinsko teigimu, UAB „Lašų duona“ bei Lašų žemės ūkio bendrovė samdo apie 200 darbuotojų. Dar maždaug pusšimčiui darbą suteikia UAB Kriaunų malūnas. Pagrindinė šių bendrovių darbo jėga – Kriaunų, Lašų ir aplinkinių kaimų žmonės. Bendrovės darbu aprūpina ir kaimyninių seniūnijų gyventojus, į Lašus važinėja specialistai iš Rokiškio.
„Mūsų seniūnijoje nedarbo lygis siekia 10 proc. Darbo neturi maždaug 60 kriauniškių. Jei ne UAB „Lašų duona“ ir Lašų žemės ūkio bendrovė, seniūnijos bedarbių skaičius būtų gerokai didesnis“, – sakė seniūnas.
Kaimo turizmas
Mero patarėjo V.Rancevo teigimu, Jūžintų ir Kamajų kraštai itin perspektyvūs kaimo turizmo plėtrai.
Jūžintų seniūnės pavaduotojas Nidijus Aukštikalnis skaičiavo: „Viena šeima šį verslą vysto pačiame miestelyje, o kita turizmui pritaikyta sodyba kuriama Sartų ežero pakrantėje.“ Užtat Kamajų seniūnija jų skaičiuoja net aštuonias.
Tačiau Jūžintai garsėja kitomis verslo įmonėmis. Miestelyje registruota tarptautinių pervežimų įmonė, seniūnijos žiniomis, turinti 8 vilkikus, laibgaliečiai darbuojasi bendrovėje „Medienos imperija“, sėkmingai veikia Audrupio paukštynas, trys parduotuvės – dvi Jūžintuose ir Laibgaliuose.
Seniūnijos duomenimis, darbo ieško maždaug 150 jūžintiškių.
Verslų įvairovė
O štai Obelių seniūnijoje plėtojamos įvairios verslo šakos. Seniūno pavaduotoja Aldona Žėkienė vardino miesto įmones: AB „Vilniaus degtinė“ padalinys Obelių spirito varykla, aliejaus gamykla „Tikras kelias“, lentpjūvė, siuvykla, nedidelė baldų gamykla, 5 parduotuvės, degalinė, vaistinė, kavinė, kelios individualios įmonės, gabenančios iš užsienio automobilius ir juos remontuojančios. Pakriauniuose, Gediškiuose, Antanašėje ir Aleksandravėlėje veikia maisto ir buities prekių nedidelės parduotuvės, yra ir kelios individualios įmonės.
Darbo ieško apie 250 šios seniūnijos gyventojų.
Kelia pavydą
„Pavydime Obelių seniūnijai verslumo. Mūsų seniūnijoje įmonių mažoka“, – prisipažino Kamajų seniūnas Vytautas Vilys. Be kaimo turizmo sodybų, šiame krašte veikia 10 parduotuvių, Kamajų centre yra kavinė ir siuvykla. Miestelis turi ir autoservisą, lentpjūvę, akmenskaldžių dirbtuves.
Juodupė žymi audinių fabriku „Baltic Mills“, bendrove „Juodupės papartis“, Laimutės Sadauskienės individualia konditerijos produktų įmone. Seniūnijos centre ir miesteliuose veikia kelios parduotuvės, kai kurie asmenys dirba, įsigiję verslo liudijimą.
Pandėlio seniūnas Romualdas Varanius vardijo šio krašto įmones: UAB „Pandmeta“, vidaus ir eksporto rinkai tiekianti įvairią metalo produkciją, gėlių, dvi ūkinių prekių bei kelios maisto parduotuvės, degalinė, trys kirpyklos, dvi kavinės, rengiančios pobūvius bei gedulingus pietus, vaistinė.
Aktyvūs verslininkai
Pati didžiausia Rokiškio kaimiškoji seniūnija didžiuojasi versliais žmonėmis. Daugiausia jos įmonių sutelkta Kavoliškyje ir Bajoruose. Pastarojoje gyvenvietėje veikia UAB „Rokvesta“, Juozo Simučio individuali įmonė „Bajorų žuvis“, medžio apdirbimo, stalių įmonės, kelios autotechnikos remonto dirbtuvės. Kavoliškyje siuvami darbo drabužiai, kalami medžio padėklai, gaminami medžio briketai, statomi rąstiniai namai, kepama duona ir bandelės, veikia pora stalių dirbtuvių. Šioje gyvenvietėje registruotos kelių priežiūros, melioracijos įmonės. Tačiau šios gyvenvietės yra labai arti Rokiškio. Mažesniuose, atokesniuose seniūnijos kaimuose verslo įmonių gerokai mažiau. Štai Sėlynėje veikia medienos apdirbimo, stalių įmonės, prekiaujama chemikalais. Skemų gyvenvietėje yra medienos dirbtuvės.
Trūksta klientų
Kaimo verslininkai susiduria ir su opia infrastruktūros problema.
„Tarkime, kuriama įmonė, kurios veiklai vykdyti reikalingas vanduo. Rokiškio bendrovę bemat galima prijungti prie miesto vandentiekio. O štai kaimo įmonei teks gręžti gręžinį, nuotekoms šalinti reikės statyti valymo įrenginius. Seniūnijų verslininkus paskatintų svari valstybės ar Europos Sąjungos parama įmonių infrastruktūrai kurti. Reikėtų ja pasinaudoti“, – siūlė mero patarėjas verslui ir investicijoms.
O štai Kamajų seniūnas V.Vilys mano, kad ir rajono miesteliuose yra pakankama infrastruktūra verslui pradėti. Jei tik kokia įmonė sumanytų kurtis Kamajuose, jai nekiltų bėdų prisijungti prie elektros tinklų, vietinių vandentiekio ir nuotekų sistemų.
Tačiau mažas klientų skaičius riboja kaimo verslumą. „Kas besuskaičiuos, kiek mūsų miesteliuose kūrėsi mažų jaukių kavinukių. O po kelių mėnesių ant jų durų jau kabodavo spynos. Verslui reikia rinkos“, – sakė p. Rancevas.
Panemunėlio geležinkelio stoties nauja laidojimo paslaugų įmonė, pasak seniūno A.Bytauto, per mėnesį sulaukė tik vieno užsakymo.
„Mūsų kavinė veikia kasdien“, – sakė Kamajų seniūnas V.Vilys.
Kai kurios atokesnių – Kriaunų, Pandėlio – miestelių kavinukės taip pat rado būdą išgyventi: jos negali džiaugtis pietaujančių ar vakarojančių klientų gausa, todėl teikia pobūvių ar gedulingų pietų ruošimo paslaugas. Tokiu pat principu dirba ir kriauniškės Ritos Stakienės kavinukė, rengianti šventinius ir gedulingus pietus.
Kaimo ateitis
Kodėl rajono verslas koncentruojasi Rokiškyje?
„Mieste lengviau rasti kvalifikuotų specialistų. Verslininkų požiūriu kaimas bėra paklausus aludžių verslui. Kita vertus, atokesnėse gyvenvietėse įsikūrę gabūs, išsilavinę žmonės nelaukia, kol kas nors prie jų namų durų įsteigs įmonę. Tokie susiranda darbą Rokiškyje ar didmiesčiuose. Taip susiformuoja užburtas ratas: kaimo žmonės bėga į miestą, o verslininkai vengia steigti įmones kaime“, – aiškino p. Rancevas.
Vasarą Vietos veiklos grupės (VVG) ir Šiaulių universiteto Socialinių mokslų katedros studentų atliktos rajono kaimų ir miestelių gyventojų apklausos parodė, kad žmonės nori netoli namų turėti daugiau paslaugų įmonių – parduotuvių, kirpyklų, siuvyklų, automobilių servisų, amatų centrų, visuomeninių pirčių.
Ar tokie verslai rajono kaime turi ateitį?
„Sunku pasakyti. Verslo sėkmę lemia rinka. Ar užteks šioms įmonėms klientų? Apklausa atskleidė ir nemalonią tendenciją: kaimo žmonės yra abejingi sportinei, kultūrinei, visuomeninei veiklai. Argi galime tikėtis, kad neaktyvūs žmonės kurs verslą?“ – klausė ir p. Rancevas.
Tikimasi, kad kelią į platesnes rinkas kaimo verslininkams, amatininkams, ūkininkams atvers Rokiškio, Pasvalio ir Biržų VVG bendras projektas „Informacinės partnerystės formavimas“: planuojama sukurti tinklalapį, kuris reklamuotų kaimo verslininkų gaminius bei paslaugas.
Pranašumai
Kaimas turi ir savų pranašumų. „Kodėl nemažai lentpjūvių veikia atokiuose vietovėse? Todėl, kad arčiau atsivežti žaliavą – mažesnės jos transportavimo išlaidos. Jei norime atgaivinti mūsų kaimą, pirmiausia turime keisti požiūrį į jį. Tarybiniais metais susiformavo stereotipas, esą kaime galima vystyti tik augalininkystę, gyvulininkystę ar žuvininkystę. Naujausios informacinės technologijos nebeatpažįstamai jį pakeitė: modernią, visiškai kompiuterizuotą darbo vietą galima įkurti ne tik sostinės dangoraižyje, bet ir kaimo sodyboje“, – sakė mero patarėjas.
Kaimas darosi vis patrauklesnis jauniems specialistams. Naujausių technologijų dėka gyvenimo kokybe jis nebenusileidžia miestui, be to, vilioja švaria aplinka, galimybe gyventi erdviau, taupiau, ramiau, ekologiškiau.
Koks turi būti nūdienos kaimas?
Šalies visuomenė neturi vieningos nuomonės. Anot p. Rancevo, vieni mano, jog kaimas privalo likti senųjų amatų ir tradicijų puoselėtoju, išlaikyti senąją architektūrą, archajinį gyvenimo būdą, papročius, kulinarinį paveldą. Kiti nori modernios gyvenvietės su išplėtota infrastruktūra, moderniomis darbo vietomis, paslaugomis ir pramogomis bei šiuolaikiniam žmogui būtinais patogumais.
„Kas kelerius metus keičiasi kaimo prioritetinių verslų vajai: prieš porą metų itin perspektyviu laikytas kaimo turizmas, dabar propaguojami amatų centrai. Idėją tokius steigti puoselėja dauguma kaimo bendruomenių“, – pastebėjo pašnekovas.
Ar mediniai šaukštai, pintinės ir namudinių saldainių cecheliai gali rajono žmogui užtikrinti ramų ir sotų gyvenimą? „Tradiciniai amatai tautodailininko kišenę papildo keliais litais, tačiau iš šaukštų drožybos neįmanoma išlaikyti šeimos. Tautodailė – puiki saviraiškos, asmens tobulėjimo priemonė, papildomas pajamų šaltinis, tačiau tikruoju verslu ji tikrai netaps. Mūsiškių puodžių, vytelių pynėjų, šaukštų drožėjų gaminiai negali atlaikyti pigių kiniškų prekių konkurencijos. Reikėtų gerai pagalvoti, ar verta kiekviename rajono miestelyje kurti amatų centrą“, – sakė p. Rancevas.
Bene stipriausias rajono amatininkas – Kamajų seniūnijos Salų miestelio puodžius Igoris Kovalevskis. Jo įmonė vilioja ne tik lipdinių mėgėjus, bet ir turistus.
Lina DŪDAITĖ
