Dedeklių kiaušiniai greitai taps auksiniai: kainų kadrilis prasidėjo nuo sausio, o artėjant Velykoms jos kyla kaip ant mielių. Paukštynai, skaičiuojantys gausiai byrančias pajamas, džiaugiasi: pirmą kartą per du dešimtmečius jie gali diktuoti sąlygas prekybos tinklams.
Kas šokdina kainas?
Kiekvieną savaitę augančios kiaušinių kainos varo į neviltį gyventojus. Iki šiol buvusi viena pigesnių maisto prekių greitai taps nebeįperkama. Prognozuojama, kad už 10 kiaušinių reiks pakloti 6-7 Lt. Pernai prieš Velykas pigiausi kiaušiniai kainavo 17 ct, dabar – 45-50 ct, o mėnesio pabaigoje žada dar pabrangti.
Ar gali būti, kad kasdien brangstantys kiaušiniai iki Velykų pasieks sunkiai įsivaizduojamą kainą – 70 ct už vienetą?
„Artėjančios Velykos kainų pokyčiams įtakos beveik neturi“, – sakė žemės ūkio bendrovės „Audrupio paukštynas“ direktorius Vidmantas Stasiškis, paprašytas paaiškinti produkcijos brangimo priežastis.
Pasak jo, pagrindinė kiaušinių kainų augimo priežastis – Europos Sąjungoje (ES) įsigaliojusi Vištų gerovės direktyva, nuo šių metų draudžianti naudoti tradicinius narvus, neatitinkančius gyvūnų biologinių ir elgsenos poreikių. Vištų gerovės standartų įgyvendinimas paukštynams kainavo dideles investicijas: teko pertvarkyti paukštynus, vietoj ankštų narvų įrengti erdvius voljerus su laktomis, kilimėliais nagams dildyti, keliomis girdyklomis, gūžtomis, nauju apšvietimu.
„Mūsų šalies paukštynai reikalavimus įvykdė, o kaimynai lenkai, latviai – ne. Jiems ir dar dešimčiai ES valstybių iki liepos duotas terminas senus narvus pakeisti voljerais. O tą padaryti galima dviem būdais – rekonstruoti ar statyti naujas fermas arba mažinti paukščių skaičių“, – dėstė p. Stasiškis.
Norint „Audrupio paukštyno“ narvų vietoje įrengti naujus voljerus, kuriuose vienai dedeklei tektų 750 kv. cm (pagal seną reikalavimą 550 kv.cm), reikėtų išnaikinti 30 proc. paukščių. Verslininkas ryžosi kitam variantui: jis investavo į naujas statybas bei įrangą, atitinkančią visus vištų gerovės reikalavimus. Visa tai kainavo ne vieną milijoną.
Kai kurie kiti šalies paukštynai mažino vištų.
Išgelbėjo vokiečiai
Prancūzija, Lenkija, Latvija ir dar būrys kitų ES valstybių Vištų gerovės direktyvą priverstos įvykdyti iki liepos. Tą padaryti privertė Vokietija, griežtai pareikalavusi visoms valstybėms vienodų sąlygų, o toms, kurios jų nesilaikys, – griežtų sankcijų.
„Lietuvių paukštininkai dėkingi Vokietijos europarlamentarams, kurie mus išgelbėjo. Mūsiškiai europarlamentarai nė nedalyvavo svarstant Vištų gerovės direktyvos įgyvendinimo klausimą“, – p. Stasiškis nusivylęs Briuselyje dirbančiais politikais.
Stebina jį ir Žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus vieši pasisakymai dėl augančių kiaušinių kainų. Jeigu kiaušiniai brangsta dėl artėjančios Velykų, kaip viešai teigia ministras, tai jas švęsti ministras pradėjo sausyje.
Kai iki Vištų gerovės direktyvos termino pabaigos liko mažiau nei pusmetis, ES zonoje stipriai mažėja dedeklių skaičius ir stipriai auga kiaušinių paklausa. Didėjantis paklausos ir pasiūlos disbalansas lemia kiaušinių kainos šuolius. Statistikos duomenimis, ES kasdien stinga apie 30 mln. kiaušinių. Visi mūsų šalies paukštynai per parą surenka 2,5 mln. kiaušinių. Taigi lietuviška produkcija – lyg lašas milžiniškoje poreikio jūroje.
Diktuoja sąlygas
Kol Lietuvos paukštynai rengė naujus voljerus ir įvykdė kitus reikalavimus, kaimynai lenkai ir latviai dvejus metus be jokios konkurencijos galėjo karaliauti mūsų šalies rinkoje. Lazda atsisuko kitu galu: mūsų paukštynai vis dažniau sulaukia kiaušinių perpirkėjų, produkciją išgabenančių į Lenkiją: kaimynai stinga kiaušinių.
Iš mūsų šalies prekybos tinklų seniai „išgaravo“ latviški kiaušiniai. Pernai prieš Velykas jų – nors vežimu vežk. Mat latvių paukštininkai, kaip ir lenkų, dabar priversti skubiai keisti narvus voljerais, todėl masiškai mažina dedeklių skaičių. Esant nepalankioms aplinkybėms pas kaimynus, mūsų šalies paukštininkai trina rankomis.
„Pernai vos ne ant kelių maldavome prekybos tinklų, kad jie nors pora centų pabrangintų kiaušinių supirkimo kainą. Nepadėjo nei mūsų prašymas, nei Žemės ūkio ministerijos tarpininkavimas. Dabar turime galimybę su prekybininkais „atsiteisti“: jie priversti paisyti mūsų sąlygų – labai stinga kiaušinių. Jų badas ir ES šalyse. Nebent prekybininkai kiaušinius imtų vežti iš Brazilijos ar Argentinos“, – svarstė paukštyno vadovas.
Anot jo, pirmą kartą per 20 veiklos metų prekybos tinklams bendrovė gali diktuoti produkcijos pardavimo sąlygas.
Bendrovės kiaušiniai didmenininkams parduodami už 40 ct (be PVM), ir prekybininkai kiaušinius šluoja nesiderėdami. O prieš Velykas produkcijos kaina gali ūgtelti.
Išaugo ir neproduktyvių dedeklių, kurias paukštynas keičia jaunomis vištaitėmis, paklausa. Anksčiau bendrovė „pagyvenusias“ vištas sunkiai įsiūlydavo skerdykloms, o dabar per dieną jas „išššluotų“.
„Iš tokios vištienos gaminami hamburgeriai, bes broilerių mėsa šiam patiekalui per minkšta“, – sakė bendrovės vadovas.
Vos nesužlugo
Dabar, kai verslas eina kaip sviestu pateptas, paukštyno direktorius gali atsivėpti ir pamiršti bankroto šmėklą.
2010-2011 metai paukštynui buvo pats sunkiausias laikotarpis.
„Vienu metu net planavome bankrotą: kiekviena diena nešė kelių tūkstančių litų nuostolį. 2010-aisiais kviečių supirkimo kainos siekė 1000 Lt už toną. Mūsų pašarai tapo aukso vertės, o už kiaušinį prekybos tinklai temokėjo 13 ct“, – pasakojo p. Stasiškis.
Gelbėjo įsipareigojimai nemažinti paukščių skaičiaus, kuriuos bendrovė prisiėmė, gavusi ES paramą.
Praėję metai paukštynui buvo ne ką lengvesni: produkcijos kainos tebebuvo žemos, o reikėjo skubėti įgyvendinti Vištų gerovės direktyvą, kainavusią apie 3 mln. litų.
„Dabar galim atsikvėpti: ūkininkai patys siūlo grūdus mums palankia kaina, o kiaušinius superka irgi gerai. Tačiau aš žinau: versle – kaip ant svarstyklių. Bijau labai džiūgauti, nes tokia palanki situacija gali tęstis neilgai“, – sakė verslininkas.
„Audrupio paukštyno“ šeimyna – 150 tūkst. dedeklių. Per parą jos sudeda apie 85 tūkst. kiaušinių.
Didžioji dalis produkcijos parduodama Lietuvoje, kita – užsienyje. „Žinoma, glosto širdį rokiškėno prekių krepšelyje pamačius mūsų paukštyno kiaušinius“, – sakė p. Stasiškis, garantuojantis bendrovės produkcijos kokybę.
Apie haremą
Kaip vištų gyvenimą pakeitė ES direktyva, kainavusi milijonus?
Nuo šiol vietoj ankštų narvų – erdvūs voljerai, kuriuose įrengtos laktos.
„Pastebėjome, kad jos paukščiams labai reikalingos. Matyt, tupėjimas ant laktų užkoduotas vištų genuose. Tas pats ir su gūžtomis, kurias buvo privalu įrengti tamsioje voljero zonoje: į jas višta labai noriai lenda ir ten padeda kiaušinį. Mėgsta jos ir specialius kilimėlius – dildes. Į juos dildo nagus, darosi pedikiūrą“, – apie vištų gyvenimo naują kokybę pasakojo paukštyno vadovas.
Viename „būste“ galima laikyti 16 vištų. Senuose rusiškuose narvuose jų buvo laikoma po 18.
Kiekviename voljere – po penkias girdyklas. Paukščiams įrengtos nedidelės kapstymosi zonos. Voljerus apšviečia specialios lėtai užsidegančios lempos: taip imituojamas saulėtekis.
Gaidžiams vištidėse vietos nėra. Septyni skiauterėtieji pagrindinėje fermoje laikomi atskirai, kad giedojimu pažadintų paukštyno gyventojas.
„Jei gaidžius suleistume su vištomis, būtų didelis haremas. Kadangi vištų neauginame veislei, tai ir gaidžių šeimyninės paslaugos nereikalingos“, – šmaikštavo p. Stasiškis.
Bendrovė viščiukų perinimu neužsiima, vištaites perka Švedijoje.
Planai ir pažadai
Laisvai auginamų vištų idėja – dar tik „Audrupio paukštyno“ vadovo galvoje. Jis planuoja sutvarkyti pastatą, kuriame dedeklės gyventų laisvai, galėtų išeiti į ganyklą, lesti žolę, žvyrą. Kiaušinių tryniai būtų ryškiai geltoni, nes paukščiai su žole gautų daug karotino. Taigi vištų gyvenimas būtų tarsi pas močiutę kaime, tokia paukštininkystė taptų ekologiška.
Vištų, gyvenančių laisvėje, kiaušiniai, žinoma, būtų gerokai brangesni. Verslininkas V.Stasiškis neabejoja, jog sveikai produkcijai rinkos netrūktų.
„Mūsų bendrovės kiaušiniai ir dabar natūralūs: pašarus gamina patys, mineralų naudojame minimaliai, o paukštyno dirvos, kuriose auginame grūdus, du dešimtmečius tręšiamos tik organine trąša. Didžioji dalis ūkininkų savo žemes 20 metų tręšia chemija, o pas mus – viskas natūralu“, – veiklos privalumus dėstė p. Stasiškis.
„Audrupio paukštyno“ bendrovė, paukštyno bazėje susikūrusi po kolūkių griūties, netrukus skaičiuos 20-metį, o pirmoji višta šiame ūkyje apsigyveno prieš 50 metų: rudenį bendrovė planuoja švęsti dvigubą jubiliejų.
Per du veiklos dešimtmečius bendrovė turėjo įvairių planų: greta paukštyno vystyti grybų, krovinių pervežimo, net medienos perdirbimo verslus.
Aldona MINKEVIČIENĖ
