Jau penkerius metus Tumakaimyje – keli kilometrai nuo Jūžintų – gyvenanti jauna Astos ir Aurelijaus Turčinskų šeima plėtoja keramikos verslą. “Neturime nei parduotuvės, nei internetinės svetainės, tačiau užsakymų netrūksta. Net sandėlio mums nereikia: dirbinius užsakovai išgraibsto akimirksniu”, – “Gimtajam Rokiškiui” teigė A.Turčinskienė.
Galimybių yra
Iš sostinės į atokų Jūžintų seniūnijos kaimą Asta ir Aurelijus Turčinskai atsikraustė prieš penketą metų, įsigiję giminaičio sodybą.
“Šis kraštas mums visuomet buvo artimas: savaitgaliais į jį skubėdavome iš Vilniaus. Ir nebenorėdavome grįžti atgal. Pavargome nuo sostinės šurmulio. Kai apsigyvenome kaime, išnyko bloga nuotaika, išmokome nesikrimsti dėl smulkmenų, esame optimistai”, – pasakojo p. Asta.
Šeima kol kas nepasigedo didmiesčio šurmulio, Vilniuje paliktų darbų ir jaukių namų.
“Į butą Vilniuje visuomet galime grįžti. Turime rankas, idėjų ir svajonių. Jei nepavyks keramikos verslas, galėsime auginti ir turguje pardavinėti ekologiškus pomidorus. Nesėkmės nesibaiminame”, – sakė p. Asta.
Šeimai mielas provincijos gyvenimas: širdį džiugina kalvoti Jūžintų krašto toliai, į kiemą atklystančių stirnų pulkeliai. Turčinskų atžalos Matas ir Meda džiaugiasi erdviu kiemu. Į sostinę šeima traukia mėgautis jos kultūriniu gyvenimu: spektakliais, koncertais, parodomis.
Asta ir Aurelijus įsitikinę: iniciatyvių ir aktyvių žmonių žodyne nėra žodžio “provincija”. “Žmonės nemato ar nenori matyti galimybių užsiimti verslu. Jie laukia valdžios malonės ir tikisi stebuklų”, – sakė p. Asta.
Savamoksliai
Šeimos versle Asta ir Aurelijus pasidalino darbus. Vyras atsakingas už keramikos dirbinių formą: žiedžia ir lipdo, rūpinasi jų degimu, pardavimu. Žmona kūrinius dekoruoja ir puošia. Abu sutaria: jiems kūrybinis darbas mielesnis už verslo ir buhalterijos popierių tvarkymą.
Kas paskatino šeimą imtis netradicinio ir nepopuliaraus verslo?
“Esame keramikai savamoksliai. Mus visuomet traukė menas, tik anksčiau tai buvo hobis, o dabar – pragyvenimo šaltinis”, – sakė p. Asta.
Anksčiau ji dirbo sostinės odos galanterijos parduotuvėje, vėliau įsidarbino dekoratore keramikos įmonėje. Jos vyras dažė automobilius, gamino baldus.
“Norėčiau, kad jis kada nors vėl imtųsi vienetinių baldų gamybos”, – prasitarė p. Asta.
Keramika tapo Turčinskų šeimos pomėgiu. Jų darbus sostinės galerijose pastebėjo Vilniaus dailės akademijos dėstytojai.
“Užsirašiau į keramikos kursus pas garsų menininką Gvidą Raudonį. Jie davė man neįkainojamų žinių ir patirties. Įsigijome molio, pradėjome kurti. Pirmieji mūsų vertintojai buvo draugai. Vis prašydavo jiems ką nors gražaus sukurti. Taip užsakovų būrys plėtėsi. Mūsų darbais susidomėjo ir keramikos didmenininkai”, – pasakojo p. Asta.
Keramikai savo darbus eksponuoja sostinės galerijose, dalyvauja šalies miestų ir miestelių mugėse bei šventėse. Savo kūrinius Turčinskai mato šalies gyvenimo būdo laidose ir žurnalų puslapiuose. O didmenininkų dėka Astos ir Aurelijaus darbai pasiekė Rusiją, Vokietiją, Daniją.
Užsakymų netrūksta
Iš pradžių verslo sėkmė džiugino ir svaigino jauną šeimą.
“Pasipylė užsakymai. Bandėme būti visiems geri ir nedrįsome atsakyti užsakovams: dirbdavome iki ketvirtos ryto, o septintą vėl šokdavome iš lovos. Ypač daug darbo būna prieš Kalėdas”, – pasakojo p. Aurelijus. Tačiau ilgainiui keramikai suprato: visų darbų jie neaprėps.
“Dabar nebebijome pasakyti užsakovams, kad nespėsime įgyvendinti jų prašymų, todėl priimame išankstinius užsakymus”, – sakė p. Aurelijus.
Užsakymų netrūksta ir šiandien. Šeima neturi nei savo parduotuvėlės, nei internetinės svetainės.
“Jos mums nė nereikia: darbo yra tiek, kad vos spėjame suktis”, – sakė p. Asta. Šeima neturi net sandėlio prekėms: jos Turčinskų namuose neužsiguli.
Parama kelionei
Sėkmingai verslo plėtrai pasitarnavo šeimos išvyka į Berlyno kalėdinę mugę, Vokietijos sostinėje šurmuliuojanti nuo lapkričio vidurio iki pat Kalėdų. Užsieniečiams į mugę patekti beveik neįmanoma: čia kai kurios vietos net paveldimos. Vis dėlto pernai rugpjūtį mugės organizatoriai atsiuntė džiugią žinią: Turčinskai laukiami šventėje.
“Buvome vieninteliai užsieniečiai”, – sakė p. Aurelijus.
Šeima skaičiavo: pasirengimo mugei, kelionės bei pragyvenimo išlaidoms reikia maždaug 15 tūkst. litų.
“Dalyvauti mugėje – didžiulė rizika. Juk negalime iš anksto žinoti, ar pavyks užmegzti verslo kontaktų. Paramos nusprendėme kreiptis į rajono savivaldybę. Daug nesitikėjome: net ir keli šimtai litų mums būtų svari pagalba. Savivaldybės specialistai mus maloniai priėmė, patarė rašyti projektą. Jos komisija apsilankė dirbtuvėse, įvertino mūsų kūrinius. Žadėjo skirti 7 tūkst. litų, tačiau gavome 10 tūkst. Savivaldybei esame labai dėkingi”, – sakė p. Asta.
Sėkminga pradžia
Mugės organizatoriai Turčinskams skyrė net dvi vietas eksponuoti ir pardavinėti darbus Aleksandro ir Potsdamo aikštėse.
“Supratome: negalėsime sukurti tiek darbų, kad jų užtektų abiem vietoms, todėl pasirinkome Potsdamo aikštę”, – sakė p. Aurelijus.
Organizatorių reikalavimai mugės dalyviams itin griežti: jų darbo diena trunka nuo 10 iki 22 val., o vėluoti ar akimirkai palikti paviljoną be priežiūros griežtai draudžiama.
Į Berlyno parodą šeima prikrovė pilną automobilio bagažinę keramikos darbų ir suvenyrų. Ir jų užteko tik… pirmajai mugės savaitei. Kol p. Asta prekiavo šeimos darbais Potsdamo aikštėje, p. Aurelijus plušo namuose: skubėjo pildyti prekių atsargas. “Kas savaitę žmonai siųsdavau po dėžę kūrinių”, – sakė jis.
Verslo plėtra
Pašnekovai teigė, kad keramikos verslo sėkmė – balansas tarp meno ir verslo.
“Meniškas kūrinys turi būti ir funkcionalus: vaisinė, saldaininė, cukrinė ar dėžutė smulkmenoms”, – sakė p. Asta.
Šeima, gyvenimo būdo žurnalų puslapiuose, televizijos laidose dalyvaujančių garsių žmonių interjeruose atpažįsta savo kūrinius.
Užsakymų gausa Turčinskus vilioja plėsti verslą. Keramikai įsigijo pastatą Jūžintuose, jame ketina įrengti dirbtuves bei samdyti tris pagalbininkus.
“Tik baiminamės, ar atsiras gebančių ir norinčių dirbti – socialinė parama išlepino žmones”, – sakė p. Asta.
Plagiatas
Plėtodama verslą šeima susidūrė su plagiato problema.
“Lietuvos didmenininkai ieško tokių, kurie kuria pigius suvenyrus. Jie ir pas mus lankėsi. Parodė kolegos autorinį darbą ir paprašė padaryti panašių, tik pigiau. Žinoma, atsisakėme. Reikia gerbti ir palaikyti kolegas”, – sakė p. Aurelijus.
Jo žmona pasakojo, kad plagiatorių pilna ir Vokietijoje.
“Mugėje vos spėju suvenyrus ant stalo sudėlioti, o kinai fotoaparatais jau pleškina. Kaimyninių paviljonų šeimininkai draudė fotografuoti savo prekes. Aš kinų nevaikiau. Beprasmiška. Jei norės, nusipirks darbelį ir parsivežę į savo šalį ims gaminti jo kopijas”, – pasakojo p. Asta.
Parama rajono verslininkams
Lina DŪDAITĖ
Rajono įmonės ir verslininkai gali pasinaudoti Pagalbos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams fondo parama. Šiemet jam rajono biudžete numatyta 34,9 tūkst. litų.
Neaktyvūs
“Norėtume, kad rajono verslininkai naudotųsi Pagalbos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams fondo parama. Kol kas nedaugelis jų išdrįsta pateikti paraiškas. Gal verslininkai per mažai žino apie fondo teikiamą paramą arba mano, kad sudėtinga parengti dokumentus jai gauti”, – svarstė mero patarėjas verslui ir investicijoms Valerijus Rancevas.
Norintieji gauti paramą turi užpildyti specialią paraišką bei pridedamuosius dokumentus. Paraiškų pildymo klausimais konsultuoja rajono Turizmo ir informacijos centro specialistė verslui ir amatams Loreta Araminienė.
Rajono verslininkai prašo fondo remti jų išvykas į muges, verslo parodas, kompensuoti paviljonų nuomos mokesčius. Savivaldybės paramos ieško ir įmonės, steigiančios naujas darbo vietas.
“Fondo valdyba nusprendė darbo vietos įkūrimą paremti vienkartine minimalaus atlyginimo dydžio išmoka. Tai svari pagalba jaunoms įmonėms: bent pirmą mėnesį verslininkui nereikės sukti galvos, iš ko mokėti algą darbuotojui”, – sakė p. Rancevas.
Paramos formos
Rajono verslininkai į fondą gali kreiptis su prašymu kompensuoti kredito, paimto verslui steigti ar jam plėsti, palūkanas. Kompensuojama ne daugiau kaip pusė palūkanų sumos. Parama teikiama metams, o tai pačiai įmonei – kartą per dvejus metus.
Bedarbiams, steigiantiems įmonę, fondas kompensuoja jos registravimo Juridinių asmenų registre mokesčius.
Naujoms įmonėms, įkūrusioms ne mažiau kaip dvi naujas darbo vietas, fondas gali kompensuoti iki 50 proc. žemės, žemės nuomos arba nekilnojamojo turto mokesčio.
Jei įmonė į naują darbo vietą priėmė bedarbį, su juo sudarė neterminuotą darbo sutartį bei įsipareigojo tą vietą išlaikyti bent metus, tuomet 6 mėn. fondas gali kompensuoti minimalią mėnesinę algą su sąlyga, kad tos darbo vietos steigimo neparėmė Darbo birža. Ši parama įmonei skiriama kartą per dvejus metus.
Fondo paramos mokymams, kursams, seminarams bei verslo planų, paraiškų rengimo išlaidų viso ar dalinio kompensavimo gali tikėtis savo verslą pradedantys rajono bedarbiai bei smulkaus ir vidutinio verslo subjektai. Fondas taip pat remia rajono verslininkų dalyvavimą mugėse, parodose, verslo misijose. Jis finansuoja ir informacinių leidinių, reprezentuojančių mūsų rajoną šalyje ir užsienyje, leidybą.
Fondas remia ir konkursų bei kitų verslumą rajone skatinančių renginių organizavimą.
Asocijuotos rajono verslo organizacijos gali tikėtis savivaldybės paramos projektams, programoms, gerinančioms rajono verslo aplinką, ir paraiškoms Europos Sąjungos ir kitų fondų paramai gauti.
Lina DŪDAITĖ
