Prieš dvylika metų Maineivų (Juodupės sen.) kaime ūkininkauti pradėję Jurgita ir Virginijus Stumbriai šiandien skaičiuoja beveik 400 mėsinių ir pieninių galvijų bandą, o kadaise tik gražia svajone atrodžiusi modernios fermos vizija – išsipildžiusi su kaupu. „Visada kartu planavome ir tebeplanuojame. Jaučiamės esą savo vėžiose, todėl net pasukus laiką atgal nenorėtumėme nieko keisti. Tiesa, šiandieninės pieno supirkimo kainos verčia galvoti apie ūkio perorientavimą, bet net ir tokiu atveju esame apsisprendę galvijų nepamesti – bandysim plėtoti mėsinę galvijininkystę“, – „Gimtajam Rokiškiui“ sakė J. Stumbrienė. Maineiviškių mišrus ūkis praėjusią savaitę pripažintas respublikinio konkurso „Pažangiausias gyvulininkystės ūkis 2015“ nugalėtoju.
Apsivedė ir… nusipirko telyčią
Pastaraisiais metais geriausiu primelžiu (9,3 t pieno per metus iš karvės) rajone garsėjantis maineiviškių J. ir V. Stumbrių ūkis, kaip patys sako, šiandien išgyvena ne pačius geriausius laikus. „Tokios žemos pieno supirkimo kainos ir tokį ilgą laiką buvo gal prieš aštuonerius metus. Pienininkystė tapo nuostolinga. Visa laimė, kad nesusigundėme investuoti į melžimo robotus, nes beliktų pirštus graužti… Gelbsti tai, kad plėtojame ne tik pienininkystę, bet ir mėsinę galvijininkystę bei grūdininkystę“, – pasakojo V. Stumbrys.
Dabartinio 380 mėsinių ir pieninių galvijų bandą turinčio ir maždaug 400 ha žemės plotą aprėpiančio ūkio pradžia – prieš dvylika metų įsigyta telyčia. „Apsivedėm ir… nusipirkom telyčią. Taip viskas prasidėjo. Virginijaus mama buvo veterinarė, tad gyvuliai jam nuo pat vaikystės nesvetimi: būdamas vos šešerių savarankiškai augino ir pardavinėjo triušius, žąsis, antis… Taigi vyro vadybiniai gebėjimais ir versliškumas, mano – pritarimas bei supratimas, abiejų – darbas ir… šiandien turim tai, ką turim“, – sakė J. Stumbrienė. Tačiau, abu pripažįsta, nebuvo lengva: „Kai prisimeni, kaip rankomis sutįsdavai daržinėn 120 šieno stirtų – apima siaubas… Bet, kita vertus, pradžia juk visiems būna panaši.“
Planuose – mėsinės galvijininkystės stiprinimas
Standartiniame tvarte prie namų auginti galvijus pradėję Stumbriai maždaug prieš septynerius metus susizgribo, kad iki 30-40 galvijų išsiplėtusiai bandai reikia didesnio ploto. „Iš pradžių prie tvarto prisistatėm priestatą, vėliau, atsiradus galimybei, įsigijom netoliese esančią buvusio kolūkio fermą ir galvojom, kad jos užteks ilgam, bet… Mūsų galvijai mūkia trijose: viena pastatyta naujai, kita – rekonstruota, trečia – senoji“, – pasakojo ūkininkai. „Gimtojo…“ paklausti, ar bus kada pabaiga – juokaudami pripažino, kad planų ir sumanymų, laukiančių savo eilės, turi ne vieneriems metams. „Turim 46 melžiamas karves, 80 žindenių, o visa kita – prieaugis, telyčios ir mėsiniai galvijai. Smarkiai „augti“ galvijų skaičiumi negalim, nes riboja turimi žemės plotai, bet perorientuoti ūkį į mėsinę galvijininkystę – planų yra“, – neslėpė pašnekovai.
Ūkyje gelbsti penki samdomi darbuotojai
Kas antrą dieną iš Stumbrių ūkio Kupiškio žemės ūkio kooperatyvo „Pieno puta“ pienvežis išgabena maždaug 1,6 t pieno žaliavos. „Anksčiau pieną priduodavom „Rokiškio sūriui“, tačiau ėmėm nebesusišnekėti, todėl jau septintus metus bendradarbiaujam su kupiškėnais“, – sakė ūkininkai. Pasak pašnekovų, melžiamos karvės jų ūkyje užsibūna 6-8 m., o kai kuri – ir visus 12. „Visos, išskyrus žindenes, turi savo vardus. Jas „krikštijam“ patys, kartais padeda melžėjos“, – juokėsi J. Stumbrienė.
Rūpintis ūkiu Stumbriams padeda penki samdomi darbuotojai – dvi melžėjos ir trys pagalbiniai. Tačiau, kaip pastebi ūkininkai, darbo užtenka visiems. „Nėra jokių darbo valandų, dirbi tol, kol sutemsta. Kai kas nors paklausia, ar jau „apsidirbau“ – suima juokas, nes turint tiek galvijų – darbo visada yra. Štai kad ir dabar – baigiau sėją ir pradėjau ruoštis gyvulių gabenimui į ganyklas. Baigsiu – prasidės šienapjūtė, po jos – javapjūtė, gyvulių vedimas atgal į fermą ir t. t.“, – pasakojo V. Stumbrys. Tuo tarpu J. Stumbrienė pastebėjo, jog ne ką mažiau laiko „praryja“ įvairiausių ūkio dokumentų tvarkymas, domėjimasis naujovėmis.
Mėsinius galvijus parduoda šveicarams
Į kokybę besiorientuojantys ūkininkai neseniai savo turimą bandą papildė dvidešimčia iš Prancūzijos parsigabentų grynaveislių galvijų. Jų vieno kaina gali svyruoti nuo 3,5 iki 7,2 tūkst. Eur (12-25 tūkst. Lt) ir daugiau… Nestovėti vietoje, kiekvienais metais gerinti turimos bandos genetiką ūkininkus verčia ir noras išlaikyti užsimezgusius prekybinius santykius su šveicarais. „Jie mėsos aklai neperka: visada renkasi tik patikrintus ūkius. Paskutinį kartą apie savo „žvalgybinį“ vizitą pranešė, kai buvo… ant slenksčio. Taigi nuolat turi dirbti kryptingai. Kokie šveicarų keliami reikalavimai? Kad galvijai būtų auginami šviesioje ir erdvioje fermoje, bet kuriuo metų laiku turėtų galimybę išeiti į lauką ir t. t. Artimiausiu metu gali prisidėti būtinybė kastruoti buliukus. Taikomi ir apribojimai mėsinių galvijų svoriui – jie negali sverti daugiau kaip 550 kg. Įprastai tokį svorį jie pasiekia per 16-18 mėn., telyčios – per šiek tiek ilgesnį laiką“, – pasakojo V. Stumbrys. Anot jo, Maineivose išauginta produkcija ant pretenzingųjų šveicarų stalo patenka padedant Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijai.
Apie būtinybę idėjų semtis užsienyje
„Dabartinis pasaulis „susitraukė“, semtis idėjų tik vietoje – nebeužtenka, todėl sumanius įsigyti veislinių galvijų ar planuojant statyti naują fermą, verta pasižvalgyti po Europos ūkius. Ar mums labai toli iki jų? Tiesą sakant, kai kuriais atžvilgiais Lietuvos ūkiai lenkia Europą, pvz., ne visur išvysi naują žemės ūkio techniką, kokią daugelis turim įsigiję pasinaudojus europine parama. Lietuvos gyvulininkystės ūkiai už kai kuriuos užsienio pranašesni ir pagal vienam galvijui skiriamą plotą, pvz., mūsų karvei žindenei tenka maždaug 10 kv. m, veršeliui – apie 6 kv. m. Jei remtumėmės kai kurių Europos valstybių praktika, į tą patį plotą būtų galima „suštabeliuoti“ dar po kelis galvijus“, – pastebėjo V. Stumbrys.
Savose vėžiose…
Kryptingas keliolikos metų maineiviškių ūkininkavimas ir imlumas naujovėms praėjusią savaitę buvo įvertintas Lietuvos mastu – V. ir J. Stumbrių ūkiui atiteko respublikinio konkurso „Pažangiausias gyvulininkystės ūkis 2015“ nugalėtojo laurai. Šiemet jame dalyvavo 32 ūkiai, iš jų 12 paskelbti nugalėtojais. Renkant pačius geriausius buvo vertinamas ūkio gyvulių produktyvumas, ūkyje įdiegtų pašarų gamybos, šėrimo, melžimo bei kitos technologijos, aplinkos švara, sodybos tvarkingumas, buitinių atliekų, mėšlo, srutų laikymo, komposto duobių, naftos produktų talpyklų, technikos laikymo tvarkingumas ir kt. „Tikrai nesitikėjome, nes žinojome, jog konkuruoti teks ne tik su panašaus lygio ūkiais, bet ir su išplėtotomis žemės ūkio bendrovėmis…“ – nuoširdžiai prisipažino V. ir J. Stumbriai, tačiau neslėpė, kad toks įvertinimas jiems malonus.
„Gimtojo…“ paklausti, kokių darbų planuoja imtis šiemet, maineiviškiai šypsodamiesi sakė, kad jų „atsargos“ – nesibaigiančios: „Reikia garažo visai turimai žemės ūkio technikai, būtina rekonstruoti senąją fermą. Visada, kai tik įmanoma, naudojamės Europos siūloma pagalba, tačiau pastaruoju metu dėl smukusių pieno supirkimo kainų planus tenka šiek tiek koreguoti. Būtent tas nestabilumas dažniausiai ir menkina motyvaciją, bet kažką kardinaliai keisti – tikrai nenorėtumėme“, – tvirtino V. ir J. Stumbriai.
Agnė Mackuvienė
