Šią savaitę vyksta Rokiškio liaudies teatro 55-ojo gimtadienio renginiai. Kavinėje „Svaja” rokiškėnai susitiko su mūsų kraštiete, aktore Marija KORENKAITE. Ji šiek tiek praskleidė paslapties uždangą, paprastai dengiančią gražias ir talentingas aktores. Papasakojo apie save – mažą mergaitę Rokiškyje ir dabartinę jauną moterį, kuriai paklūsta sudėtingi, kompromisų nepripažįstančių asmenybių vaidmenys…
Pirmiausia Marija ir ją vaikystėje prisimenantys „auklėmis” ne kartą buvę mūsų teatro aktoriai kalbėjo apie „mažą ir smalsią mergaitę”, kurios vaikystė prabėgo Rokiškyje. Tiksliau būtų sakyti, kad daugiausia jos jaunų dienų praleista Rokiškio teatro užkulisiuose. Čia „visuomet buvo prirūkyta”, o Marijos tėtis – charizmatiškas buvęs Rokiškio liaudies teatro režisierius Jonas Korenka – „kūrė teatro stebuklą”. Dukra prisimena, kaip jis „vis kažką karštai aiškindavo”. Be abejo, tėtis prisidėjo prie dukters tobulėjimo ir visapusiško lavinimosi. Todėl Marija ir grojo, ir šoko, ir vaidino… Nors visapusiška mergina pasvajodavo ir apie balerinos, ir apie politologės ar žurnalistės karjerą, tačiau vis dėlto tapo aktore, įstojusi mokytis į Vlado Bagdono ir Aido Giniočio kursą. Šiandien nesiskundžia nei vaidmenų, nei apdovanojimų ar nominacijų stygiumi. O su Rokiškiu ją labiausiai „riša” dėdė – mamos brolis dailininkas Arūnas Augutis, festivaliai „Vaidiname žemdirbiams”, kuriuose kartais vaidina (M. Korenkaitė už Princesės Turandot vaidmenį yra tapusi šio festivalio laureate) ir, žinoma, prisiminimai.
Išsamiau – šeštadienio GR.
Reda Milaknienė
