„Sveikata – brangiausias turtas“, – byloja liaudies išmintis. Tik ar tinkamai jis saugojamas ir puoselėjamas? Juk dažnai šiuo brangiausiu turtu susirūpinama tik tuomet, kai jo belieka tik menki trupiniai…
Draugės lemtis
„Moters dalia – rūpintis šeima ir namais. Visur turi spėti: būti puikia darbuotoja, šeimininke, žmona, motina. Taip buvo auklėjamos mano kartos moterys. Tik niekas nemokino pasirūpinti savimi“, – „Gimtajam Rokiškiui“ pasakojo neseniai 50-metį atšventusi rokiškėnė Danutė (moters vardas).
Anksčiau ji retai viešėdavo gydymo įstaigose. Dabar jų duris praveria dažnai. Ar šią iš pažiūros tvirtą rausvaskruostę moterį užpuolė ligos? „Ne. Sveikatą tikrinuosi profilaktiškai“, – sakė ji. Moteris neslėpė: jos rūpestis tapo visažinių kaimynių pašaipos objektu. „Už akių jos kalba, kad aš ligų ieškau. Neieškau, tik sveikatai skiriu gerokai daugiau dėmesio nei anksčiau. Atlikau visus siūlomus tyrimus: krūtų echoskopiją, gimdos kaklelio tyrimus. Laimė, jie geri. Kodėl turiu praleisti galimybę pasitikrinti sveikatą? Šie tyrimai nemokami. Tik rūpintis savimi mūsų moterims vis dar neįprasta. Ne veltui gydytojai juokauja, kad tikra lietuvė į juos kreipiasi likus trims dienoms iki mirties“, – sakė moteris ir pridūrė, kad pasirūpinti sveikata įkvėpė jos draugės Irenos liūdna lemtis: jos bendraamžė jau ilsisi smėlio kalnelyje…
Trūko laiko
„Su Irena, vyresne už mane pora metų, nuo pat vaikystės buvome tarsi seserys. Ji – puiki dainininkė, šokėja, visų jaunimo „vakaruškų“ siela. Sumani, darbšti, ūkiška, puiki šeimininkė, mezgėja. Jos namai blizgėjo idealia švara, kambarių palanges puošė gėlės. O jau darželio gražumas! Irena sukosi kaip vijurkas: nė minutės nenusėdėdavo be darbo,“ – apie draugę pasakojo Danutė.
Net gūdžiu sovietmečiu, kai parduotuvėje prie mėsos driekėsi ilgos eilės, o daržovių parduotuvėje tebuvo apvytę bulvės ir burokėliai, Irena šeimos šventėms keldavo tikras puotas.
„Per vasarą ji sukaupdavo milžiniškas daržovių atsargas, dešimtis stiklainių mėlynių, aviečių, bruknių ir kitokių uogienių. Irena iš daržų neišlįsdavo, dar lėkdavo uogauti ar grybauti“, – apie darbščiąją draugę pasakojo Danutė. „Mama ir mano vyras vis Ireną girdavo: va čia tikra šeimininkė! Stengdavausi būti panaši į ją. Vakaras su knyga, poilsis prie ežero, net vizitas pas gydytoją mums tebuvo tik tuščias laiko švaistymas. Rankos grubo nuo darbų, jas papuošdavo ne manikiūras, o daržo žemės, grybų ir mėlynių sulčių dėmės“, – prisiminimais dalinosi pašnekovė.
Nekreipė dėmesio
Draugėms buvo smagūs giminių ir draugų jubiliejai. Irena ir Danutė pirmosios suburdavo šokėjų ratelį, paskutinės jį palikdavo. Lietuviško tvirto stoto moterys tryško sveikata ir energija. „Galėjome sukti polkas ir valsus iki paryčių“, – prisiminė Danutė.
Prieš trejetą metų, draugų jubiliejuje Irena buvo tylesnė ir ramesnė nei įprastai. „Muzikantas grojo iš širdies, o Irena taikėsi prisėsti ant suolelio. Ištiesiau jai ranką, kviesdama prisijungti prie šokėjų. O ji tik ranka mostelėjo. „Iš kur pas tave, Danute, tiek sveikatos? – paklausė.“ Tada į jos žodžius dėmesio nekreipiau.
Kartą abi bičiulės susėdo prie kavos puodelio: užsimezgė bičiuliškas pokalbis. Irenos pasakojimas Danutę sukrėtė. „Ji visuomet didžiavosi savo sveikata: kartais pašmaikštaudavo apie tai, kad į ligoninę važiavo tik gimdyti. O dabar prisipažino: „Manyje kažkoks velniukas sėdi“. Tyliai bet griežtai pasakiau: „Rytoj palydėsiu tave pas daktarą. Taip ir padariau“, – pasakojo Danutė.
Per vėlu
Pas gydytoją paaiškėjo, kad jos „velniukas“ – gimdos kaklelio vėžys. Diagnozė labai sukrėtė moterį: ji užsisklendė savyje, atsisakė chemoterapijos ir švitinimo procedūrų. Ją gniuždė žinia apie tai, jog medikų reikėjo ieškoti bent porą metų anksčiau…
Irenos liga progresavo akyse: vasaros pabaigoje ji jau nebevaikščiojo. „Prie bičiulės lovos, at spintelės išvydau švirkštą ir tuščią ampulę. Perskaičiau vaistų pavadinimą – morfijus. Buvo be galo skaudu: šis narkotinis vaistas naudojamas beviltiškų ligonių kančiai palengvinti. Piktos kaimynės netrukus sušneko: „Jei jau morfijų leidžia, tai jau liko nedaug…“ – pasakojo Danutė.
Mitai apie gimdos kaklelio vėžį
Jei giminės moterys juo nesirgo, nesirgsiu ir aš.
NE. Šis vėžys nėra paveldimas, jį sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Galimybę juo užsikrėsti turi kiekviena moteris. 80 proc. jų anksčiau ar vėliau užsikrečia šiuo virusu.
Rūpinuosi saugiu seksu, tad neužsikrėsiu ŽPV.
NE. Prezervatyvai nuo ŽPV neapsaugo, tik sumažina užkrato riziką.
Turiu tik vieną lytinį partnerį, todėl nerizikuoju sirgti šiuo vėžiu.
NE. Užkrėsti ŽPV gali ir vienintelis partneris. Be to, užsikrėtus onkogeninio tipo ŽPV, vėžys gali išsivystyti net po 10-15 metų.
Gyvenu sveikai, nerūkau, saikingai vartoju alkoholį, tad gimdos kaklelio vėžiu nesirgsiu.
NE. Sveika gyvensena stiprina organizmo imunitetą, tačiau tikimybės užsikrėsti ŽPV ji nesumažina.
Gimdos kaklelio vėžys yra reta liga.
NE. Ja kasmet suserga apie pusė milijono pasaulio moterų. Lietuvoje gimdos kaklelio vėžio diagnozę išgirsta daugiau nei 500 šalies moterų. Per metus šis vėžys mūsų šalyje pasiglemžia vidutiniškai 270 gyvybių: per savaitę miršta po 5 moteris.
Šia liga serga tik vyresnės moterys.
NE. Kas trečia gimdos kaklelio vėžiu serganti moteris – jaunesnė nei 45 metų.
Gimdos kaklelio vėžys diagnozuojamas per vėlai.
NE. Efektyviausias tyrimas – PAP testas – leidžia nustatyti net ikivėžinius gimdos kaklelio ląstelių pakitimus.
Efektyvus vėžio nugalėjimo būdas yra marinti vėžio ląsteles badu, nemaitinant jų tuo, ko reikia joms daugintis, ypač cukrumi.
NE. Sveika gyvensena ir mityba dar niekam nepakenkė, tačiau susilaikymas nuo cukraus, šokolado ar badavimas vėžio negydo. Verčiau pasikliauti medikų siūlomomis gydymo priemonėmis.
Gimdos kaklelio vėžys lengviau nugalimas diagnozuotas laiku
Pasaulyje gimdos kaklelio vėžys – antra pagal dažnumą moterų onkologinė liga: Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet ja suserga pusė milijono moterų. Ši liga kas dvi minutes pasiglemžia naują auką. Lietuvoje per savaitę nuo šios ligos miršta vidutiniškai 5 moterys.
Neskuba tikrintis
Lietuvos vėžio registro duomenimis, pernai šalyje diagnozuoti 462 gimdos kaklelio vėžio atvejai. Daugiausia jų, net 37,4, buvo nustatyta pirmosios, 19,7 – antrosios, 26,2 – trečiosios ir 8,7 proc. -ketvirtosios stadijų. Apie 8 proc. atvejų stadija nenustatyta.
Ikivėžiniai gimdos kaklelio pakitimai diagnozuoti 656 šalies moterims. Pernai rajone užfiksuoti trys nauji gimdos kaklelio vėžio bei tiek pat ikivėžinių gimdos kaklelio pakitimų atvejų. Ši liga gresia ir jaunoms merginoms, ir brandaus amžiaus moterims: kas trečia ligonė yra jaunesnė nei 45 m.
“Svarbu šią ligą diagnozuoti kuo anksčiau. Todėl nuo 2004 m. visos šalies 25-69 m. moterys turi galimybę kas trejus metus nemokamai pasitikrinti, ar neserga gimdos kaklelio vėžiu”, – sakė Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro (PASPC) ligų prevencijos kabineto specialistė Danguolė Kondratenkienė. Deja, rokiškėnės šia nemokama paslauga naudotis neskuba: per pirmąjį šių metų pusmetį kvietimai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio buvo įteikti 703 rajono moterims, o pas ginekologus apsilankė tik 355 pakviestosios. “Paragintos tikrintis moterys tikina esančios sveikos, nes joms nieko neskauda. Deja, kai pajus skausmą, vėžys jau bus gerokai išvešėjęs”, – sakė p. Kondratenkienė.
Sukelia virusas
Pagrindinis gimdos kaklelio vėžio sukėlėjas yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Juo užsikrėsti galima kontaktuojant su sergančiu asmeniu bei lytinių santykių metu. Užsienio šalių mokslininkai nustatė, kad anksčiau ar vėliau šiuo virusu užsikrečia maždaug 80 proc. moterų. Šiuo metu yra žinoma daugiau nei 100 ŽPV tipų, 15 jų gali sukelti gimdos kaklelio vėžį. Dažniausia – net 80 proc. atvejų – šią ligą sukelia 16, 18, 31 ir 45 ŽPV tipo virusai.
Sirgti šia onkologine liga labiausia rizikuoja anksti lytinį gyvenimą pradėjusios ir daug lytinių partnerių turėjusios, sirgusios lytiškai plintančiomis ligomis, rūkančios, ilgą laiką vartojančios sudėtines kontraceptines tabletes, turinčios silpną imunitetą moterys.
Geriausias būdas
PSO duomenimis, veiksmingiausias būdas sumažinti šios ligos riziką – reguliariai tikrintis sveikatą. Daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių moterų patikrai skiriama daug dėmesio ir lėšų: joms siūloma atlikti PAP testą. Suomijoje, Kanadoje, Islandijoje, JAV – šalyse, kuriose moterims siūlomas šis testas, gimdos kaklelio vėžys yra reta liga. Deja, net ir Vakarų Europos valstybėse nemažai moterų nesinaudoja galimybe atlikti PAP tyrimą.
Galimybę pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio turi ir Lietuvos moterys. PAP testo procedūra yra greita ir neskausminga. Gimdos kaklelio tepinėlis siunčiamas į Vilnių, į specializuotas laboratorijas. Jose tiriama, ar tepinėlio ląstelėse nėra anomalijų, ikivėžinių pakitimų ar vėžio. Tyrimo rezultatų reikia laukti pora savaičių.
“Apie PAP testą galima teirautis šeimos gydytojo, gydytojo ginekologo ar PASPC ligų prevencijos kabineto specialisčių. Skambinkite mums tel. 52503 ir informuosime apie galimybes pasitikrinti”, – rajono moteris ragina p. Kondratenkienė.
Reguliariai tikrintis svarbu: kuo anksčiau nustatomas gimdos kaklelio vėžys, tuo didesnė galimybė jį išgydyti. Nustačius vėžį pirmojoje stadijoje, pasveikimo tikimybė siekia net 90, antrojoje – apie 70, trečiojoje – iki 40, o ketvirtojoje – mažiau nei 10 proc.
Galimybę apsisaugoti nuo gimdos kaklelio vėžio teikia ir skiepai. Jų kursas, saugantis nuo keturių, dažniausia vėžį sukeliančių ŽPV viruso tipų (16, 18, 31 ir 45) kainuoja apie 1 500 Lt. PASPC duomenimis, pernai mūsų rajone pasiskiepijo 10, 2009 m. – 4, o 2008 m. – 8 moterys.
Lina Dūdaitė
