Balandžio 13-oji buvo pirmoji naujojo mero socialdemokrato Antano Vagonio darbo diena rajono vadovo kabinete. Penktadienį vykusiame tarybos posėdyje jis prisiekė ketverius metus dirbti rajonui ir jo žmonėms. Aktyviai rajono politinį gyvenimą stebintys „Gimtojo…“ skaitytojai politikams negaili nei pagyrų, nei kritikos: spėliojama, ar A. Vagonis bus savarankiškas meras, kokių pokyčių tikėtis savivaldos darbe, ar susigulės rajono valdžios santykiai su verslininkais, ką veiks tarnybą palikęs eksmeras? „Gimtojo Rokiškio“ korespondentė Aldona MINKEVIČIENĖ kalbina naująjį rajono merą Antaną VAGONĮ (52 m.) ir kadenciją baigusį merą Vytautą VILĮ (64 m.).
Antanas Vagonis: „Korupcijos nepakęsiu“
– Vakar buvo Jūsų pirmoji darbo diena rajono vadovo kabinete. Kaip jautėtės tapęs svarbiausiu rajono valdžios žmogumi?
– Užtikrintai. Iš ryto buvome susirinkę pasitarti aš, vicemeras, administracijos direktorius ir skyrių vedėjai. Nauja tai, kad nuo šiol šiam susirinkimui vadovauja direktorius. Svarstyti klausimai – darbo virtuvė, kol kas negaliu ko nors komentuoti. Išdėsčiau savo nuostatas, sakiau, jog korupcijos nepakęsiu. Ir tai, kad man labai svarbi valstybės tarnautojų darbo kultūra: kalba, bendravimo stilius, išvaizda. Valstybės tarnautojo įvaizdyje ir darbo kultūroje smulkmenų nėra. Kiekvienas į savivaldybę atėjęs žmogus negali būti siuntinėjamas po kabinetus. Jeigu jau jis užsuko ne į tą, kur jo klausimas galėtų būti sprendžiamas, specialistas turės palydėti pas reikalingą darbuotoją. Galvoju, jog gyventojams reikia priėmimo pas merą valandų ir kad žmonės galėtų iš anksto registruotis. Noriu daugiau viešumo, turiu ir planų šiai idėjai įgyvendinti.
– Pirmasis rajono tarybos posėdis parodė, jog opozicija nebus bedantė. Visas politines jėgas kvietėte jungtis prie valdančiosios koalicijos. Ar viliatės, kad Jums pavyks suvienyti poziciją ir opoziciją?
– Oficialiai opozicijos dar nėra ir tai mane džiugina. Kiek nusivyliau tarybos nariais tų partijų, kurių nėra koalicijoje. Viešai deklaravau, jog esu pasirengęs kalbėtis su visais, laukiau iki paskutinės minutės siūlymų dėl vicemero, direktoriaus. Naiviai tikėjausi, kad bus keletas kandidatų ir galėsime diskutuoti. Tarybos posėdžio išvakarėse Zenonas Akramavičius pasiūlė kandidato pavardę, bet rimtų argumentų, kodėl tas žmogus būtų geresnis vicemeras ar direktorius už mano siūlomus, neturėjo. Man reikia tvirtų charakterių žmonių, turinčių savo nuomonę ir mokančių ją pagrįsti, o ne už virvučių tampomų veršiukų. Tas pats galioja ir savivaldybės specialistams. Jei duotos užduotys per sunkios, turi sakyti ir drauge problemą spręsti, arba – ieškotis kito darbo.
– Tarybos posėdyje opozicija reiškė priekaištus dėl blogos praktikos į svarbias pareigas įdarbinti „savus“ – asmenis, priklausančius partijoms, sudarančioms valdančiąją koaliciją. Turite planą, kaip šią situaciją pakeisti tam, kad konkursuose neliktų politinio užnugario?
– Kada žmonės iš anksto „žino“, kas kokiame poste bus, man dabar įrodinėti, jog bus taip ar anaip, kvaila. Kol neįrodysime savo darbais, niekas žodžiais nepatikės. Argi galima iš anksto nuteisti į pareigas kandidatuojantį asmenį vien dėl to, kad jis yra partijos narys? Nejaugi partijose susirinkę tik neverti, o jeigu nepartiniai ar iš opozicijos – tai labai veiklūs? Esu prieš protekcijas. Vertesni ar ne, parodo tik realūs darbai ir, neduok Dieve, kad pozicija ar opozicija būtų į pareigas kandidatuojančiųjų išankstiniai teisėjai.
– Buvęs meras ne kartą sulaukė verslo atstovų kritikos dėl prastų santykių su rajono verslininkais. Turite planą, kaip šiuos santykius pakeisti į pliusą?
– Neįsivaizduoju savęs atitolusio nuo verslo Rokiškyje, su verslininkais bendrauju ne tik formaliai. Mano prioritetas – verslo įmonių darni veikla rajonui ir darbo vietų kūrimas. Planuoju kviesti verslo konsultacinę tarybą tam, kad verslininkai aiškiai pasakytų, ko jie nori iš valdžios. Konkrečiai, o ne susitikti, išgerti kavos. Ir – be dirbtinių ambicijų iš vienos ir kitos šalies.
– Internautai po penktadienio tarybos posėdžio dalijosi pastebėjimais, kad Jums atėjus į valdžią savivaldybėje įsigalės diktatūra. Ar yra tiesos tokiose įžvalgose?
– Konkretumas ir aiškumas prilyginamas diktatūrai? Aš tai pavadinčiau tvarka. Pagal reglamentą. Viską turime vadinti savo vardais…
– Kiek kostiumų mero tarnybai įsigijote?
– Nė vieno papildomai. Kol kas. Manau, jų turiu pakankamai…
– Būdamas AB „Rokiškio komunalininkas“ direktoriumi po miestą važinėjote dviračiu. Ar rokiškėnai pamatys merą ne prie prabangaus tarnybinio mero automobilio vairo, o minantį dviračio pedalus?
– Į šaudyklos atidarymą šeštadienį myniau dviračiu. Apie 25 kilometrus į vieną pusę ir atgal…
– Premjeras ir Jūsų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius po žiniasklaidos kritikos tamsius akinių rėmus pakeitė mažiau pastebimais, o neseniai atliko akių korekciją ir akinių nebenešioja. Internautai šėlsta ir dėl Jūsų akinių… Jums svarbi žmonių nuomonė dėl mero įvaizdžio?
– Domiuosi įvaizdžiu: ir aksesuarais, ir aprangos detalėmis. Internautų nuomonė dėl akinių man nėra labai svarbi. Bet visiems labai ačiū už pastabas ir komentarus. Akiniai man reikalingi skaitymui. Regos korekcijų neplanuoju, kaip ir keisti akinių… Bent jau kol kas.
– Ačiū už pokalbį.
Vytautas Vilys: „Meras – ne Dievas ir ne karalius, o tik dispečeris“
– Dveji metai mero poste. Kokios nuotaikos palikote šias pareigas?
– Nepriklausomos Lietuvos politikoje esu nuo pat pirmųjų rinkimų. Buvau rajono tarybos pirmininku, pavaduotoju ir eiliniu nariu. Paskutinis aktyvios politikos laiptelis – dveji metai mero tarnybos. Penktadienio posėdyje pagalvojau: „Valio! Esu laisvas.“ Paskutinę darbo dieną ašaros nebraukiau. Gal reikia eiti pas daktarą, nes esu be depresijos? (juokiasi – aut. past.). Džiaugiuosi, kad pavyko stabilizuoti rajono skolą: ją sumažinome 300 tūkst. Lt. Per šiuos metus teko laimė pažinti daugybę žmonių – nuo užimančių aukščiausius postus iki eilinių. Liūdna dėl kontaktų su rajono verslininkais. Šie sako labai pasigedę valdžios ir verslo kontaktų, nors man atrodo, kad buvo įdėta daug pastangų. Dėl nebaigtų darbų, kuriuos buvome suplanavę, jaučiu nostalgiją. Mero darbe negali labai pasirinkti, nes kasdien būtina tas ar anas. Prarastas ląsteles kompensuoja teigiamos emocijos – kai pavyksta žmogui padėti. Mano reitingai rinkimuose geri, prieš žmones negėda. Pagarba tiems, kurie mane aukštai išreitingavo. Nors nesireklamavau, bet žmonės mane atrado…
– Gal padarėte klaidą, kai atsiėmėte kandidatūrą į merus nuo socialdemokratų?
– Politikoje kaip šachmatuose – jei žaidi, norisi laimėti. Nesigailėjau, kai išėjau iš žemės ūkio bendrovės pirmininkų, nesigailėjau palikęs seniūno darbą. Nesigailiu ir dabar. Kai atsiėmiau kandidatūrą dėl mero, žmona Dalia apsidžiaugė: sakė, dabar namuose dažniau būsiu. Gyvenimas postais ir sostais nesibaigia. Penktadienį po tarybos posėdžio mane gražiai sutiko Kamajų bendruomenė, savaitgalį buvau draugų pobūvyje. Planuojame su žmona, vaikais ir anūkais pakeliauti, rudenį gal ir Tenerifę pasieksime.
– Viename užsakomajame tekste visuomenei paskleidėte užuominą, jog trauksitės iš aktyvios politikos. Dabar internautai komentuoja, esą tarybos mandato atsisakysite, gal net pereisite į kitą partiją?
– Žinia apie mano galimą pasitraukimą iš aktyvios politikos buvo ne iš mano lūpų. Mandato tikrai neatsisakysiu, partijos nekeisiu. Pagalvoju, kad dabar būsiu laisvesnis išsakyti pastebėjimus ir partijos bičiuliams. Būsiu už žmogų, kuriam niekas nepadeda. Per pora darbo meru metų įgijau didelio patyrimo, svarbių pažinčių ir ryšių, galinčių pasitarnauti rajono gerovei.
– Manote, dabartinei valdžiai bus svarbi Jūsų patirtis? Tikite, kad Jūsų prašys patarimų?
– Jeigu atvirai, tai nelabai…
– Jums priekaištauta, kad buvote per „minkštas“ meras: neturėjote tvirtos nuomonės, buvote neryžtingas ir smulkmeniškas. Panašių epitetų Jums negailėjo ir partijos bičiuliai. Gal vertėjo pademonstruoti šiek tiek diktatūros?
– Sutinku, kad per daug ėmiau „ant savęs“: daug laiko „suvalgė“ mano noras įsigilinti į kiekvieną vykdomą projektą, problemą. Reikėjo labiau pasitikėti savivaldybės komanda, specialistais. Kiekvienas žmogus kitoks, aš iš prigimties nesu diktatorius.
– Internautai spėja, kad dabar rajono valdžioje diktatūros bus. Ar jų pastebėjimai pagrįsti?
– Nenorėčiau komentuoti. Kiekvienas vadovas turi savų savybių.
– Iš svarbiausio rajono posto pasitraukėte į užtarnautą poilsį (pensiją). Jums 64, ar ne per anksti „prie pečiaus“? Kolegos partiečiai Jums jau pažadėjo tarnybą?
– Sakė, kad reikėtų, kaip čia meras liks be darbo… Bet kol kas nieko nepasiūlė.
– Tikite, kad pasiūlys?
– Gyvenimas nenuspėjamas, bet nelabai tikiu…
– Tai ką veiksite?
– Kol kas atostogausiu. Gyvename sodyboje, turime šiltnamį, jau pavasaris, taigi galiu šį tą sodinti. Bet ten gi per dienas ir naktis nesėdėsi… Yra planų, turiu ryšių. Kažką sugalvosiu. Kol kas dėl to galvos nelaužau.
– Pagal pirmojo šios tarybos posėdžio nuotaiką panašu, kad merui dirbti nebus kaip sviestu patepta. Ką manote apie opoziciją?
– Opozicija bus stipri, nes joje – ir patyrusių politikų, ir įtakingų verslininkų. Posėdis nebuvo šiltas, politikai plunksnas kedeno kaip povai, norėjo pasirodyti, kuris gražiausiai gieda. Manau, ateityje darbas susistyguos.
– Ko palinkėjote naujajam merui?
– Sėkmės. Dirbti taip, kad savivaldybė reitingų sąraše nekristų žemiau turimos 12-os pozicijos, bet kiltų aukštyn. Ir – diplomatijos. Ji labai svarbi, nes meras – ne Dievas ir ne karalius, o tik dispečeris. Kaip sustyguos savivaldybės ir tarybos darbą, toks bus ir rezultatas.
– Dėkoju už pokalbį.
Aldona Minkevičienė
