Žaliosios girios, sirpstančios žemuogėmis, mėlynėmis, geltonuojančios voveraičių tiltais vilioja žmones. Girios – dosnus maitintojas sunkiai galą su galu suduriantiems žmonėms: papildomo uždarbio į mišką skuba darbo netekę ar mažas pajamas gaunantys rokiškėnai, varganai iš pensijos gyvenantieji… Turtingi vyrai irgi mėgsta pabraidžioti girioje. Visų čia tyko erkės – grėsmė susirgti pavojingomis ligomis. Praėjusį mėnesį penkiems rajono gyventojams buvo diagnozuota erkių platinama Laimo boreliozės liga. Ilgai jos nepastebėjus, o dar blogiau – ilgai jos negydant gali atsirasti smegenų, akių, sąnarių pažeidimų, veido nervų pakenkimų, boreliozinis meningitas, sutrikti širdies ritmas…
Liga tykojo miške
68-erių rokiškėnė Liucija (pavardės ji nenori skelbti) priklauso tai žmonių grupei, kuriuos kone kasdien braidyti po miškus verčia skurdus gyvenimas. “Prieš penkerius metus mirė išgerti mėgęs mano vyras. Sunku su juo buvo, tačiau abu šiaip ne taip sugebėdavome gaudami nedideles pajamas išgyventi. Jam iškeliavus Anapilin, rodės, prapulsiu: iš varganos pensijėlės nebesugebėjau sumokėti mokesčių už butą, nusipirkti vaistų, maisto. Išeitį netrukus radau: “pasibalnojau“ seną dviratį ir numyniau į artimiausią mišką grybauti. Ilgainiui tai tapo mano kasdieniu darbu. Pardavusi grybus ar uogas ne tik duoną pirkau, bet ir ramybę. Būtent ją: man atsirado galimybė šiek tiek taupyti ir ramiai laukti žiemos“, – “Gimtajam…“ pasakojo pensininkė. Vieną dieną ramybė baigėsi: prieš porą metų, sausio mėnesį rajono medikai jai konstatavo Laimo boreliozę – liaudyje geriau žinomą kaip erkių platinamą infekcinę Laimo ligą.
Laimo liga tarsi… avansu
Paklausta, kaip ir kada ji pajuto grėsmingosios ligos simptomus, moteris pasakojo: “Kreiptis į gydytoją mane privertė kita problema: pas dermatologą ėjau pasikonsultuoti dėl netikėtai atsiradusios alergijos. Tarsi avansu gavau ir Laimo ligą.“ Gydytoja dermatologė, apžiūrėdama alergijos apimtą vidinę šlaunų pusę, įgudusia akimi netoli kirkšnies pastebėjo kelių centimetrų dydžio paraudusią dėmę. “Negalėjau nė įsivaizduoti, kad apie erkės įkandimą sužinosiu viduržiemį: miške lankiausi bene prieš keturis mėnesius. Tik gydytojos kabinete pagalvojau, jog ir anksčiau būta ženklų, skatinusių susirūpinti sveikata. Paaiškėjo, kad atsiradusį iki tol man nepažintą sąnarių ir raumenų skausmą, lengvą svaigulį, nedidelį karščiavimą lėmė erkės įsisiurbimas. Tuomet tebuvo praėjusios kelios savaitės nuo paskutiniosios kelionės į mišką. Ne erkę tuokart kaltinau, o senatvę…“ – pasakojo rokiškėnė.
Išgyvenimai – telefonu dukrai
Moters dukra, su šeima gyvenanti Vokietijoje ir tik retkarčiais grįžtanti į Lietuvą aplankyti motinos, sužinojusi apie jos ligą patyrė šoką: net darbą ketino mesti, kad galėtų parvažiuoti namo. “Darbdavys nenorėjo išleisti neplanuotų atostogų: jis Laimo ligos gal nė nežino. Tačiau dukrai paaiškinau, kad liga pastebėta laiku, o gydymas apsiribos stiprių antibiotikų kursu. Kiekvieną vakarą mano savijautą ji tikrino telefonu“, – neslėpdama ilgesio ašarų pasakojo ponia Liucija, kasdienius pokalbius telefonu su dukra Angele pavadinusi geriausiu vaistu nuo netikėtai užklupusios ligos.
Moterys užsikrečia dažniau
Panevėžio visuomenės sveikatos centro (PVSC) Rokiškio filialo specialistų statistikos duomenimis, per paskutiniuosius trejus metus Laimo boreliozės atvejai buvo konstatuoti daugiau kaip šimtui žmonių: 2006 m. ja užsikrėtė 32, 2007 m. – 40, 2008 m. – 46 rajono gyventojai. “Praėjusį mėnesį buvo diagnozuoti penki šios ligos atvejai, du užfiksuoti per pirmąsias dvi šio mėnesio dienas. Erkių platinama liga dažniausia užsikrečia uogauti ir grybauti mėgstančios vyresnio amžiaus moterys. Tačiau, kad susirgtum Laimo liga, nebūtina keliauti girion – užtenka ir ramaus pasisėdėjimo parke ar paežerėje“, – sakė “Gimtojo…“ kalbinta PVSC Rokiškio filialo vyresnioji specialistė Regina Macijauskienė.
Jei liga ilgai negydoma
VšĮ Rokiškio rajono ligoninės gydytoja dermatovenerologė Alina Dilienė ”Gimtajam…” sakė, jog pirmasis signalas suskubti pas gydytoją infektologą arba dermatologą – erkės įsisiurbimo vietoje atsiradusi ir pamažu besiplečianti raudona ovali dėmė – eritema. ”Paprastai tokia dėmelė nei skauda, nei niežti, todėl ne retai Laimo boreliozės atvejai nustatomi visiškai atsitiktinai: žmogus ateina pasikonsultuoti, o jį apžiūrint pastebime ir pirmąją Laimo ligos stadiją išduodantį paraudimą. Kartais žmogus tvirtina, kad ant kūno nebuvo aptikęs erkės, tačiau įsisiurbusio parazito jis, ko gero, nepastebėjo. Jeigu liga vis dar neperžengė pirmosios stadijos slenksčio, sergantysis paprastai yra gydomas jam tinkamiausiais antibiotikais. Ligai persiritus į vėlesnes stadijas, pacientui gali išsivystyti smegenų, akių, sąnarių pažeidimų, boreliozinis meningitas, veido nervų pakenkimų, sutrikti širdies ritmas. Tuomet gydymas sudėtingesnis”, – pasakojo A.Dilienė.
Kaip išvengti bėdos?
Pasak gydytojas, pats patikimiausias būdas išvengti Laimo ligos ir visų jos sukeliamų negerovių – nuolatinė kūno apžiūra ir stebėjimas. ”Parazitas gali įsisiurbti paežerėje, parke, pievoje. Grįžę iš lauko nepatingėkime apžiūrėti save”, – sakė dermatovenerologė. Jos teigimu, ne mažiau svarbu tinkamai apsirengti iškylaujant gamtoje: rekomenduojami šviesios spalvos drabužiai, ant kurių lengva pastebėti tinkamos vietos įsisiurbti ieškančią erkę.
Laimo boreliozė ir erkinis encefalitas
Dažnas linkęs sutapatinti šias dvi ligas. Tačiau “Gimtojo…“ kalbinta PVSC Rokiškio filialo vyresnioji specialistė R.Macijauskienė teigė, kad jos skiriasi savo pavojingumu. “Laiku pastebėtą Laimo boreliozę stiprių antibiotikų kursu galima išgydyti palyginti nesunkiai. Jei liga nebus toli pažengusi, neturėtų likti ir išliekamojo poveikio sveikatai. Susirgus erkiniu encefalitu, kuris yra viena iš sunkiausių virusinių smegenų infekcijų, gydymas reikalauja daugiau pastangų. Diagnozei patvirtinti atliekami kraujo bei nugaros smegenų skysčio tyrimai. Specifinio gydymo nuo erkinio encefalito nėra, antibiotikai neveiklūs. Žmonės, persirgę šia liga, įgyja imunitetą, išliekantį visą gyvenimą. Statistika teigia, kad tik 30 proc. susirgusiųjų ligoninę palieka visiškai pasveikę. Kiti 30 proc. pasveiksta per 1–3 metus. Maždaug trečdaliui žmonių visam gyvenimui lieka psichoneurologinių simptomų: galvos skausmų, miego, dėmesio sutrikimų, elgesio pokyčių, emocinis dirglumas, raumenų silpnumas. Net 9 proc. susirgusiųjų tampa nedarbingi“, – sakė R.Macijauskienė. Pasak jos, kiekvienas besirūpinantis sveikata turėtų nelikti abejingas medikų kvietimui skiepytis nuo erkinio encefalito. Skiepai – geriausia šios klastingos ligos profilaktinė priemonė.
Agnė Puteikytė
