Gegužę prie urėdijos vairo stojusiam Benjaminui Sakalauskui – galvasopė dėl mažėjančių urėdijos pajamų ir lėšų taupymo. A.Minkevičienės nuotr..
Gegužę prie urėdijos vairo stojusiam Benjaminui Sakalauskui – galvasopė dėl mažėjančių urėdijos pajamų ir lėšų taupymo. A.Minkevičienės nuotr..

 

Rokiškio miškų urėdija įjungė taupymo pavarą: mažės etatų, transporto išlaidų, prikirpti kai kurie planai dėl kelių remonto, rekreacinių objektų. Tokių taupymo priemonių būtinybė kilo ne iš gero gyvenimo – dėl kritusių medienos supirkimo kainų šiemet urėdijos pajamos bus puse milijono eurų mažesnės nei pernai. Liepos mėn. Valstybės įmonių valdymo koordinavimo centras pranešė, kad pirmąjį šių metų ketvirtį net 14,4  proc. su mažėjo urėdijų pajamos, o pelnas krito per 40 proc. Pagrindine smukimo priežastimi įvardijama 5,8 proc. sumažėjusi apvaliosios medienos pardavimo kaina. Rokiškio miškų urėdo Benjamino Sakalausko „Gimtasis…“ teiravosi, kokia situacija Rokiškio miškų urėdijoje?

 –    Skelbiama, kad visos  valstybės  valdomos  įmonės  pirmąjį šių metų  ketvirtį  gavo 60,221  mln. Eur grynojo pelno, arba 39,4 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Išskirtinai paskelbta tik apie urėdijų smukusį pelną ir pajamas. Visuomenė gali susidaryti nuomonę,  kad urėdijose iš tikrųjų verkiant  reikia  esminės reorganizacijos,  nes jos vienintelės pelno vežimą tempia atgal… 

–  Paskaičius  švediško  kapitalo valdomą  šalies žiniasklaidą,  toks įspūdis ir suponuojamas. Ir tokia tendencija tęsiasi daug metų. Pavasarį nepavyko suinteresuotiems verslininkams Seime prastumti Miškų  įstatymo  pataisų  dėl  urėdijų naikinimo  ir medienos  pardavimo išimties tvarka,  dabar bandoma menkinti  urėdijų  veiklą. Ko siekiama? Čia retorinis  klausimas… 

–   Tokia statistika – negeras ženklas urėdijoms, dėl kurių reformavimo ginklai dar nesudėti… 

–    Gerai,  kad  ekspertai   ir  politikai  ką  tik  paskelbė,  jog  urėdijos nė euro neskolingos  bankams, o medienos  kainų  kritimas,  turėjęs įtakos  pajamų  ir pelno  mažėjimui, buvo  nulemtas  ir   valiutų  svyravimo  – euro  kurso  kritimo  ir  dolerio stiprėjimo.  Urėdijos dirba  skaidriai   ir   negali   padidinti    įkainių, kaip, pavyzdžiui, energetikos įmonės, skaičiuojančios  išaugusius pelnus.  Iš ko? Iš padidintų mokesčių, kuriuos sumoka gyventojai. Kodėl toje ataskaitoje nepaminėta AB Lietuvos jūrų laivininkystė,  kurios  keturi  laivai užsienyje uždaryti,  o jūrininkai  negauna  atlyginimų? 

–   Miškininkai turi atsakymą, kodėl pajamos ir pelnas krito? Kokia situacija mūsų urėdijoje? 

–   Urėdijų  veiklos  pelningumą 90 proc. nulemia medienos pardavimo kaina. Jai kritus, pelningumas per   pirmą   pusmetį   smuko   kone per pusę. Antrajame šių metų ketvirtyje kainos dar mažėjo, tai tiesiogiai  turi  įtakos  ir  pelnui.  Tikimės, kad esant sudėtingai  situacijai urėdijoms  nustatytas  privalomas  5 proc. pelningumas bus sumažintas iki 2,5 proc. Kalbant apie Rokiškio urėdiją, kuriai vadovauju nuo gegužės, pajamų kritimui neigiamos įtakos turėjo ir dideli likučiai malkinės medienos, paruoštos pernai, bet neparduotos. Jos šiemet turime parduoti apie 20 tūkst. kubų (pernai parduota apie 12 tūkst. kubų). Kadangi šiemet malkinė mediena atpigo 32,8 proc., kiekvienas parduodamas kubas mums duoda 4 Eur nuostolį. Bet parduoti reikia, kitaip mediena sutreš. 

– Gali kilti minčių, kad miškininkams stinga ūkiškumo: jeigu ši medienos rūšis tokia pigi ir nėra paklausos, tai kam tiek prigaminta? 

– Malkinės medienos specialiai niekas negamina – tai medienos ruošos ir kitų miško priežiūros darbų atliekos. Dėl šiltų žiemų mažiau perkama malkų, krinta biokuro poreikis. Jau pernai metų pabaigoje mažai pirko, pusės metų likučiai liko neparduoti. O kainos smarkiai krito: dabar malkinės medienos kubą vidutiniškai parduodame už 16,6 Eur, pernai – už 25 Eur. 

– Skaičiai miškininkų akies nedžiugina. Bet gal antrasis pusmetis bus finansiškai geresnis? 

– Medienos pardavimų sutartys pasirašytos metams. Taigi aritmetika žinoma – pajamos, palyginti su pernai metais, bus apie 14 proc. mažesnės. Jeigu kalbėti realiais skaičiais, šiemet urėdija pajamų gaus 520,5 tūkst. Eur mažiau nei praėjusiais metais (pernai gauta 3,6 mln. Eur). – Logiška, jog tokia pajamų netektis verstų imtis radikalaus taupymo. Turite planą, kur ir kaip taupysite, ko atsisakysite? Paprastai tariant, ką daryti? 

– Ką daryti? Darbuotojams mažinti atlyginimų neketiname. Galiu pasakyti šiuo klausimu tiek, kad girininkų algos dar nepasiekė prieš krizinio lygio. Iki kitų metų pradžios sumažės 14 darbuotojų: tai pensinio amžiaus sulaukę žmonės, dirbantys urėdijos centre ir dirbtuvėse. Jiems išmokėsime išeitines kompensacijas pagal išdirbtą stažą. Taigi šiemet dėl mažesnio etatų skaičiaus finansinio efekto nebus, bet pasijus kitąmet. Kruopščiai analizuojame medienos ruošos ir miško priežiūros išlaidas padaliniuose, nes kai kuriuose jos skiriasi 20-30 proc. Išlaidiesiems suteikėme progą iki metų pabaigos susitvarkyti. Sumažinome kelių remonto ir priežiūros išlaidas: ten, kur nėra gyvybiškai būtina, darbai nebus vykdomi. Neįrenginėsime ir naujų rekreacinių objektų prie vandens telkinių, bet esamų priežiūros neatsisakome. Šiemet nevykdysime miškų registracijos, diržus veršimės ir kitose srityse: nustatyti taupesni transporto limitai, aukcione parduosime du lengvuosius urėdijos automobilius. Daug urėdijos pastatų ir statinių perduodame Turto fondui, nes pastatų išlaikymas urėdijai neša nuostolių. Dalį pastatų išnuomosime, nes ateityje jie gali būti reikalingi medelyno plėtrai, biokuro sandėliavimui. Tikimės šį sunkesnį laikotarpį išgyventi be skausmingesnių pokyčių. 

–         Dėkoju už komentarus.

    

Aldona Minkevičienė

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: