Gegužės 5-oji – Tarptautinė akušerių diena. Šios šventės proga VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro Moterų konsultacijos skyriuje dirbančios gydytojos akušerės-ginekologės Dalia Maželienė ir Rima Uselienė bei jų pagalbininkės akušerės Audronė Šinkūnienė, Gražina Uldukienė ir Danguolė Jočienė pasakojo apie kasdienę medikų duoną ir vis dar atsainų pacienčių požiūrį į savo sveikatą.
Svarbu rūpintis savimi
Puikiai tarpusavyje bendraujančių penkių moterų tandemas kiekvieną pacientę pasitinka su šypsena ir nuoširdžiu susirūpinimu. Anot daugiau nei du dešimtmečius dirbančių medikių, moterų baimė lankytis akušerės-ginekologės kabinete po truputį nyksta. „Pastebime, kad pastaruosius kelerius metus rajono moterys atsakingiau ėmė rūpintis savo sveikata. Vis dažniau jos užsuka į mūsų kabinetus profilaktiškai pasitikrinti dėl lytiniu būdu plintančių ligų ar atlikti gimdos kaklelio vėžio tyrimus. Pirmą kartą pas ginekologą moteris turėtų apsilankyti pradėjusi lytinį gyvenimą. Pasirodyti gydytojui ir pasitikrinti rekomenduojama ne rečiau kaip kartą per metus. Deja, ne visos moterys paiso šios rekomendacijos. Vis dar pasitaiko uždelstų atvejų, kada padėti pacientei būna labai sunku. Pavyzdžiui, sutrikus menstruacijų ciklui ar atvirkščiai – prasidėjus dažnam kraujavimui, kai kurios moterys keletą mėnesių laukia nežinia ko. Nereikia delsti, o iš karto eiti konsultuotis su medikais. Uždelstų atvejų būna ir kalbant apie vieną pavojingiausių moterų ligų – gimdos kaklelio vėžį. Nuo 2004 m. šalies gydymo įstaigose vykdoma priešvėžinė programa. Vykdant šią programą, gimdos kaklelio vėžio tyrimai kas trejus metus atliekami nemokamai. Didžiausia rizikos grupė – moterys, kurioms per 30 metų. Kartais ateina ir gerokai vyresnės pacientės, nė karto nesitikrinusios dėl šios ligos“, – žodžių į vatą nevyniojo R. Uselienė.
D. Maželienė pritarė kolegei tikindama, jog nepaisant didėjančio pacienčių srauto, nemaža dalis moterų vis dar abejingos savo sveikatai: „Neretai skubėti į gydytojos kabinetą moteris paskatina artimam žmogui nutikusi nelaimė. Būna atvejų, kai iš vienos darbovietės per mėnesį tirtis dėl vėžio grėsmės atskuba keliolika moterų. Pasiteiravus, kas paskatino jas sukrusti, dažniausiai išgirsti atsakymą: krūties ar gimdos kaklelio vėžiu susirgo ar dar blogiau – mirė jų bendradarbė. Gaila, kad profilaktiškai pasitikrinti dėl lytiniu būdu plintančių ligų ar išsitirti dėl gimdos kaklelio ar krūties vėžio dalį moterų priverčia tik tokie skaudūs nutikimai. Be abejo, ne visos pacientės atsainiai rūpinasi savo sveikata: kai kurios nebelaukia mūsų raginimo tikrintis – pačios klausia, ar dar ne laikas atlikti gimdos kaklelio ar krūties vėžio tyrimus.“
Pamiršta atsakymus
Akušerės-ginekologės D. Maželienė ir R. Uselienė didžiulį dėmesį skiria, kaip pačios sako, klastingiausioms ir pavojingiausioms šio amžiaus ligoms – krūties bei gimdos kaklelio vėžiui. Anot gydytojų, išsitirti dėl galimos minėtų ligų grėsmės moteris dažnai stabdo baimė sulaukti teigiamų tyrimų atsakymų. „Bijodamos teigiamo atsakymo, moterys nedrįsta atlikti tyrimų. Tačiau ar nebūtų protingiau sužinoti anksčiau, kad sergi, ir pradėti gydymą, nei imtis veiksmų tada, kai liga toli pažengusi? Tikimybė pasveikti daug didesnė pradėjus vėžį gydyti ankstyvoje stadijoje. Pagal sergamumą ir mirštamumą nuo gimdos kaklelio vėžio, Lietuva yra antroje vietoje Europoje. Kita grupė moterų, kurios atlieka tyrimus, bet pamiršta jų rezultatus… Nesulaukusios atsakymų nustebusios klausia – kodėl nepaskambinote, kodėl nieko nesakėte? Mes neturime fizinių galimybių visas pacientes informuoti apie gautus rezultatus. Maža to, taip elgtis mes negalime: neturime teisės. Atvykdamos susipažinti su atlikto tyrimo rezultatais, pacientės turi pasirašyti, kad su atsakymu susipažino. Ilgiausias laikas, kada tyrimą atlikusi moteris nesidomėjo atsakymu – šešeri metai. Blogiausia tada, jei tyrimai buvo blogi, sugaišta daugybė brangaus laiko. Tad prašome Jūsų, moterys, nepamirškite pasidomėti atliktų tyrimų rezultatais“, – rajono moteris ragino medikės.
Be papildomų rūpesčių atlikti tyrimus gali ir mažesniuose Rokiškio rajono miesteliuose gyvenančios moterys. Joms net nereikės atvykti į miestą, nes akušerė G. Uldukienė nuolat vyksta į ambulatorijas ir ima tyrimų mėginius.
Visi reikalingi tyrimai
Moterų konsultacijos kabinete dažniausiai imami tepinėliai makšties švarumo laipsniui nustatyti, gimdos kaklelio vėžio tyrimai, stebimos nėščiosios, jos kviečiamos į motinystės mokyklą. Prireikus atliekami tyrimai ultragarsu ar kolposkopu, tačiau šią paslaugą daugiau teikia antrinio lygio gydymo įstaigos.
„Pas mus atliekami visi moterims reikalingi tyrimai. Jei anksčiau dėl kokių nors neaiškumų tekdavo pacientes siųsti konsultuotis į didžiuosius šalies miestus, dabar – viskas vietoje. Net tyrimą mamografu jau galima pasidaryti Rokiškyje. Dalis minėtų tyrimų skiriami pagal specialias programas, tad daugumai pacienčių yra nemokami. Kita dalis, pavyzdžiui, imunohistocheminis tyrimas (CINtec) ar ŽPV, PAP tyrimas į skystą terpę – mokami. Tačiau gera žinia ta, kad visą gegužės mėnesį CINtec ir ŽPV tyrimams taikoma 40 proc. nuolaida“, – kalbėjo R. Uselienė.
Gimdos kaklelio vėžys – viena iš onkologinių ligų, kurios pagrindinė atsiradimo priežastis yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV). „Jei imuninė sistema negeba nugalėti infekcijos, ląstelės pradeda augti nenormaliai ir gali atsirasti priešvėžiniai pažeidimai. Laiku neišaiškinus ir nepradėjus gydyti, šie nenormalūs pažeidimai gali pereiti į vėžį. Dažniausiai tai išaiškėja per kelerius metus, pavieniais atvejais – per metus. Priešvėžinei ligai ir ankstyvosios stadijos vėžiui paprastai nebūdingi jokie simptomai. Jų, dažniausiai, atsiranda jau vėlyvojoje ligos stadijoje. Gera žinia ta, kad dabar yra prieinamos visos svarbiausios prevencinės priemonės, kuriomis galima užkirsti kelią šiai onkologinei ligai“, – pasakojo D. Maželienė.
Specialūs tyrimai
Gimdos kaklelio vėžys ir ŽPV ląstelės nustatomos atliekant specialų PAP testą. Tai – dalis ginekologinės apžiūros, padedančios nustatyti gimdos kaklelio ląstelių defektus, prieš jiems pereinant į priešvėžinės ligos atvejus. Kai šis testas rodo nenormalias gimdos kaklelio ląsteles, rekomenduojama testą pakartoti, taip pat atlikti ŽPV DNR tyrimą, kolposkopiją ar biopsiją.
Pasak gydytojų akušerių-ginekologių, klinikiniais tyrimais įrodyta, kad pagal prevencinę programą atliekamų citologinių tyrimų ne visada pakanka – kas trečias gimdos kaklelio vėžio atvejis nustatomas moterims, kurios buvo ištirtos įprastiniu PAP tyrimu ir rezultatas buvo neigiamas (ląstelės normalios, be pakitimų).
„Norime priminti moterims ir paskatinti jas atlikti visus Lietuvoje prieinamus vėžio prevencinius tyrimus – įprastinį PAP, skystųjų terpių citologijos ir ŽPV tyrimus. Gimdos kaklelio vėžys – klastinga liga. ŽPV fermentai nesukelia jokių simptomų, tad dauguma šiais virusais užsikrėtusių moterų apie tai nežino“, – gyvybei pavojingos ligos priežastis pasakojo akušerės-ginekologės.
Skiepai nuo gimdos kaklelio vėžio
Nuo 2016 m. Lietuvoje planuojama įvesti privalomą mergaičių skiepijimą nuo ŽPV viruso – vieno svarbiausių veiksnių, lemiančių gimdos kaklelio vėžio vystymąsi. Anot Moterų konsultacijos skyriuje dirbančių gydytojų, pacientų ir medikų atsiliepimai apie šią prevencinę priemonę skirtingi, tad vienareikšmiškai vertinti negalima. „Mano ir gydytojos R. Uselienės nuomonė apie planuojamus privalomus skiepus – teigiama, kadangi jų veiksmingumas pagrįstas moksliškai. Derėtų pabrėžti, jog skiepas bus tik profilaktinis, o ne gydomasis. Vakcinos klinikinis veiksmingumas suteikia galimybę apsisaugoti nuo daugelio priešvėžinių ligų. Šie skiepai ypač veiksmingi, jei vakcina skiriama mergaitei iki jos lytinio gyvenimo pradžios. Būtent todėl pirmenybę numatoma teikti 9-15 metų paauglėms. Jaunesnėms nei devynerių metų mergaitėms vakcina nerekomenduojama, kadangi šiai amžiaus grupei nėra imunogeniškumo. Skiepytis galės ir vyresnio amžiaus moterys. Tačiau vyresnės nei 25-erių metų pacientės turėtų žinoti, jog 26-55 metų grupėje įrodytas pakankamas žmogaus imuninis atsakas į vakciną, tačiau duomenys apie klinikinį efektyvumą dar renkami… 15-26 metų merginos ir moterys, kurioms rasta gimdos kaklelio citologinių pokyčių, gali būti užsikrėtusios nebūtinai tais ŽPV tipais, nuo kurių apsaugo vakcina. Taigi skiepas šimtu procentų moters neapsaugos nuo galimos vėžio rizikos“, – apie numatomus skiepus kalbėjo D. Maželienė.
Akušerė-ginekologė tikino, jog nepaisant to, ar moterys bus profilaktiškai pasiskiepijusios minėta vakcina, pagal Lietuvoje veikiančią gimdos kaklelio vėžio patikros programą vis tiek galės atlikti PAP testą. „Pateikiami duomenys rodo, kad vakcina padeda išvengti 90-95 proc. ikivėžinių ligų, sukeltų 16 ir 18 ŽPV tipų. Skaičiai atspindi, jog skiepai veikia, tačiau kaip kiekviena taisyklė turi išimčių, taip ir skiepų atveju yra niuansų. Tad tikrintis ir domėtis savo sveikata reikia atsakingai“, – patarė gydytojos.
GR inform.
