Kasmet pasitikti Naujųjų dauguma rokiškėnų skuba į Nepriklausomybės aikštę prie šventinės eglės. Tačiau nebe pirmus metus netyla ir kalbos apie tai, kad tradicija miesto centre sutikti Naujuosius metus baigia išnykti – niekas nepasirūpina, kad miestiečiai šventinę naktį turėtų ką veikti…
Išsiskirstė per keliolika minučių
Gruodžio 31-ąją, artėjant vidurnakčiui, miestelėnai skubėjo į Nepriklausomybės aikštę prie eglės. Buvo žadėta, kad nuo 23 val. čia besibūriuojantiems žmonėms liūdna nebus: planuota dideliame ekrane transliuoti televizijos programą, o metų sandūroje rokiškėnai vylėsi išvysti spalvingus fejerverkus. Viskas, kas buvo žadėta, įvykdyta. Tačiau miestelėnai nerado kuo žavėtis: ekrane rodytas LRT transliuojamas naujametinis muzikinis karnavalas, tolėliau stovėjusieji ne tik nematė vaizdų, bet ir negirdėjo – garsas buvo minimalus.
Rokiškėnai neslėpė apmaudo sakydami, kad televizorių galėjo ir namuose pažiūrėti, o sutinkant Naujuosius norėjo muzikos, tikėjosi bent pašokti. Tokią nuomonę teko išklausyti ir budinčiai „Gimtojo…“ korespondentei, kurią jau pirmąją Naujųjų metų dieną skambučiais atakavo rokiškėnai, liedami pasipiktinimą žmonėmis, atsakingais už šį renginį ir jį suorganizavusiais atmestinai…
Situaciją aikštėje šiek tiek gelbėjo puikus žiemiškas oras. Ne vienas prisiminė praėjusių Ožkos metų sutiktuves, kai sunkus rūkas trukdė matyti ne tik fejerverkus, bet ir už poros žingsnių stovinčius žmonės.
Laikrodžiams išmušus dvylika kartų, į dangų kilo fejerverkai – daugiausia jų šaudė aikštėje susirinkę žmonės. Fejerverkams pasibaigus, iš dangaus ėmė kristi snaigės. Žmonės juokavo, kad tai – puiki naujametinė dovana.
Aikštė netruko ištuštėti: per 15 min. joje liko vos keletas jaunuolių.
Pakvietė į koncertą
Skaičiuojant paskutiniąsias 2015 m. valandas, Rokiškio krašto muziejaus kolektyvas rokiškėnus pakvietė į tradicinį koncertą „Naujųjų metų belaukiant“. Šaltą žiemos vakarą susirinkusieji klausėsi šiltų gitaros ir smuiko garsų: menėje savos kūrybos dainas dovanojo Vilija Urbonienė (gitara) ir Oksana Sadauskienė (smuikas).
Palydėti besibaigiančių metų dvaro menėje susirinko gausus būrys rokiškėnų, o stengdamiesi visus susodinti, muziejininkai turėjo atnešti papildomų kėdžių. Muziejaus direktorė Nijolė Šniokienė džiaugėsi gausiai susirinkusiais žmonėmis ir teigė, kad ne visi tilpo menėje: „Norinčiųjų paskutinį metų vakarą pabūti kartu, pasiklausyti muzikos kamerinėje aplinkoje buvo daug daugiau, nei galėjome priimti. Tam, kad visus sutalpintume, reikėtų surengti mažiausiai tris tokius koncertus.“
Po koncerto svečiai tradiciškai pakviesti pakelti po taurę šampano.
Naujiesiems rajono biudžete – nulis
Rajono savivaldybės Kultūros, turizmo ir ryšių su užsienio šalimis skyriaus vedėjas Petras Blaževičius teigė, kad Naujųjų sutiktuvių šventei organizuoti nebuvo pinigų. „Išsamiau apie Naujųjų metų sutiktuves miesto aikštėje reikėtų kalbėti su Kultūros centro direktoriumi. Naujametinės programos demonstravimą ekrane organizavo Kultūros centras. Aš susitariau su įmone „Oksalis“, kad „pasponsoriautų“ ir duotų pirotechnikos mūsų šventei nuspalvinti. Kodėl aikštėje – tik ekrano idėja? Todėl, kad mes pinigų šiam renginiui organizuoti visai neturėjome. Kadangi mums nebuvo planuotas Baltų kelias, kuriam papildomai pinigų neskirta, sukomės kaip galėjom, bet senųjų metų palydoms liko visiškas nulis. Kasmet aikštėje susirenka nemažai žmonių. Ką daryti, sprendėme paskutinėmis savaitėmis. „Oksalis“ davė nemokamų fejerverkų. Sumanėm transliaciją, nors planavom ją tik kitais metais – Kultūros centre dabar truputėlį sudėtinga situacija. Bet paprašėm, jog kas nors aikštėje vyktų, nepaisant to, kad nėra pinigų. Ir savivaldybė buvo tokios nuomonės, kad reikia kažką daryti, nes jei žmonės susirinks, o mes absoliučiai nieko nedarysim, gali būti neigiamų nuomonių. Ėjom, vertėmės, galvojom, kuo užimti žmones. Išėjo taip, kaip išėjo. Kultūros centras sprendė situaciją, kaip tuo metu galėjo“, – komentavo vedėjas.
Paklaustas, gal aikštėje būtų pakakę skambančios muzikos, P. Blaževičius aiškino, kad tai sudėtinga dėl nekokybiškos aparatūros: „Iš tikrųjų, dėl muzikos prijungimo ir įgarsinimo – didžiulės problemos. Ir miesto seniūnas atsisakė daugiau sakyti sveikinimo kalbą, kadangi kolonėlės džeržgia, negalima suprasti, kas ką sako. Nors muzikos variantą svarstėm, kalbėjom su E. Druskinu, siūlėm muziką, tačiau buvo nuspręsta rodyti transliaciją.“
Nuotraukos – svetainės nuotraukų galerijoje.
Miglė Katinauskienė
