Pagal Europos Sąjungos (ES) reikalavimus iki šių metų pabaigos 95 proc. šalies gyventojų turėtų naudotis centralizuotais vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklais. Tačiau ši perspektyva kol kas liks tik popieriuje. Apie tai, kaip privalu šalinti nuotekas bei gyvulių srutas, kas gresia pažeidėjams ir kokios darnaus gyvenimo su gamta perspektyvos, su rajono Aplinkos apsaugos agentūros vedėju Vidmantu BRAŽIŪNU kalbasi korespondentė Aldona MINKEVIČIENĖ.
– Gyventojai dažnai painioja aplinkosauginius reikalavimus gyvulių srutoms ir gyventojų nuotekoms. Susitikime su Laibgalių kaimo (Jūžintų sen.) žmonėmis šie skundėsi turį didelių problemų dėl srutų šalinimo. Bet paaiškėjo, kad didžiausia kaimo problema – ne srutos, o buities nuotekos.
– Šio kaimo nedideli gyventojų ūkiai dėl srutų bėdų neturi. Jeigu gyvulius jie laiko ant kraiko, srutos susigeria ir tampa mėšlu, jeigu – ant grindinio, reikėtų pasidaryti nedidelį rezervuarą, į kurį srutos subėgtų. Pagal nustatytą tvarką nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 15 d. ūkių gyventojams leidžiama savo dirvose ar pievose laistyti srutas ir įterpti mėšlą. Šiemet dėl sauso rudens terminas pratęstas iki gruodžio 8 d. Taigi leidžiama, kol žemė neįšalusi, kad trąša susigertų į žemę. Nesu matęs, jog žmogus mėšlą į laukus vežtų žiemą, nes iš jo nebūtų jokios naudos, tik užterštų aplinką.
Daugiau – ketvirtadienio GR
Aldona Minkevičienė
