500 metų švenčiantys Obeliai savo asmenybėmis, vietinių entuziazmu, tradicijų saugojimu, mokėjimu puoselėti kultūrą ir sportą,
ko gero, pranoksta patį Rokiškį. Nors istorijoje būta kataklizmų – ir gaisrų, ir karo, ir maro…
Nelaimių būta, abejonių nekyla
Oficialiai pirmą kartą Obelių miestelis paminėtas 1519 m. lapkričio 13 dieną byloje dėl berno Gricelio iš Kriaunų ir Obelių žmogaus Ginvilos apiplėšimo kelyje. Šioje byloje taip pat pirmą kartą minimas Užpalių ir Obelių valdų vietininkas Mlečko ir jo pirmtakas Senčiukas. Nuo tada minima daugybė Obelių savininkų pavardžių: Jonas Sventickis, Mykolas Naruševičius, Grigorijus Masalskis, Martynas Daumantas Giedraitis, Bialozarai, Jonas Buinickis, Tiškevičiai, į kurių rankas Obelių valsčius perėjo apie XVII amžiaus vidurį. “Nėra duomenų apie tai, kaip Obeliai pakėlė XVIII amžiaus pradžios nelaimes, bet, kad jų būta, ypač maro, abejonių nekyla,” – rašoma 1999 m. išleistoje knygoje “Rokiškis: miestas, kraštas, žmonės”. Viena vėlesnių valdytojų pavardžių – Petkevičiai. Jiems Obeliai atiteko 1757 m. Anot Krašto muziejaus istorijos skyriaus vedėjos Onutės Mackevičienės, jų kapas yra Obeliuose. Įdomi prielaida: jį bandyta plėšti, kasinėti. Mat Petkevičiaus karsto dalis kažkokiais būdais atkeliavo ir saugoma Rokiškio muziejuje.
Reda Milaknienė
