Vilties gatvės 22-ojo namo gyventoja Genovaitė Mezginaitė atsiribojusi nuo pasaulio – į savo butą ji neįsileidžia nei kaimynų, nei atsakingų pareigūnų. Buto duris pravėrė atsitiktinumas – pamestas raktas. Tada ir paaiškėjo, kodėl moteris nelaukia svečių.
Dvokas, gaisras ir užvertos durys
Vilties gatvės 22 namo 50-ojo buto šeimininkė G.Mezginaitė pametė raktus, todėl nebeliko nieko kita, kaip tik kreiptis į ugniagesius gelbėtojus ir prašyti išlaužti duris.
G.Mezginaitės kaimynų teigimu, pareigūnai, patekę į šios moters butą, pasibaisėjo netvarka ir patarė kaimynams ieškoti pagalbos.
Gyventojai netvarkingą kaimynę kentė šešerius metus. Jų butuose – lipniomis juostomis užklijuoti elektros lizdai ir sandarinimo putų pripildyti menkiausi plyšiai. Tai tam, kad bent kiek pristabdytų dvoką, sklindantį iš antrojo aukšto buto. Apie tai, kad pro pravertus langus galima į vidų įsileisti gaivaus oro, kaimynai jau seniai nebesvajoja.
Vytas Kačinskas butą minėtame name nusipirko prieš trejus metus. „Tuomet apie kaimynę nežinojau“, – atsiduso vyras. Dabar jau ir visiems neramu, kad prireikus nebegalės parduoti savo nekilnojamojo turto: statybų specialistai jiems prasitarę, kad nemalonus kvapas įsigeria į betoną.
Ir tai dar ne viskas. Prieš dvejus metus G.Mezginaitė buvo sukėlusi gaisrą. „Tais kartais, kai pajuntame degėsių kvapą, beldžiamės į Genovaitės butą, tačiau bergždžiai. Ji durų niekada niekam neatidaro“, – žmonės skundėsi gyveną ant parako statinės.
Tarp skarmalų kirto silkę
G.Mezginaitės bute – kalnai rūbų, įvairios taros, knygų, senienų, čia pat dviratis ir sulūžusių karučių liekanos, popieriai, tuntas voratinklių, purvas ir priplėkę stiklainiai. Telieka užsikimšti nosį.
74 metų G.Mezginaitė, gulėdama lovoje tarp skudurų, šveitė silkę…
Daugiau ketvirtadienio “Gimtajame…”
Norbertas BYČKOVSKIS
