Birželio 12-ąją prasideda didžiausias ir labiausiai laukiamas futbolo renginys – Pasaulio čempionatas. Mėnuo kovų, 32 komandos, 64 rungtynės ir tik viena čempionų taurė. Kuri komanda ją kels į viršų ir nacionalinės rinktinės marškinėlius papuoš išsvajotąja žvaigždele: šeimininkai brazilai, o gal titulą ginantys ispanai, solidūs vokiečiai ar kūrybingieji olandai, emocingieji portugalai? O gal šis čempionatas taps žvaigždžių valanda tyliesiems belgams ar Pietų Amerikos rinktinėms? Kuo šįkart futbolo pasaulį nustebins neprognozuojamoji Afrika?
Tokį klausimą sporto žurnalistai uždavėme seminare „Futbolo taktikos pagrindai“ ilgamečiam Lietuvos nacionalinės rinktinės žaidėjui, o dabar – Vilniaus „Žalgirio“ trenerių štabo nariui Andriui Skerlai. „Tikiuosi to sulaukti“, – diplomatiškai atsakė pašnekovas. Kodėl mūsų rinktinei niekaip nepavyksta prasimušti į pasaulio ir Europos čempionatus? Juk ne vienas futbolo aistruolis prisimena didingas akimirkas, kai mūsiškiai futbolininkai vienu taikliu smūgiu išvykoje nutildė dešimtis tūkstančių italų sirgalių. Po rungtynių italų vartininkas Džanluidžis Bufonas per visą aikštelę bėgo keistis marškinėliais su mūsiškiu vartų sargu Žydrūnu Karčemarsku. O Marius Stankevičius taikliu smūgiu nuginklavo ispanų žvaigždę Ikerą Kasiljasą…
Anot ilgamečio rinktinės žaidėjo A. Skerlos, pagrindinė mūsų nacionalinės rinktinės banguoto žaidimo priežastis – Lietuva užaugina per mažai aukšto lygio futbolininkų. „Kai žaisti šalies rinktinės gretose susirenka visi pajėgiausi žaidėjai, tuomet galime pasiekti gerų rezultatų“, – sakė jis. Ir pridūrė, kad jei rinktinei dėl traumų ar gautų kortelių negali padėti bent pora žaidėjų, nėra lygiaverčių sportininkų, galinčių juos pakeisti.
Taigi dar viena pasaulio futbolo šventė bus be lietuviškų akcentų. Kadangi mūsiškių aikštelėje neišvysime, „Gimtasis…“ pašnekovų klausė, už kokias iš 32 rinktinių sirgs rokiškėnai.
Lina Dūdaitė
