Pernykštės žolės deginimas kiekvieną pavasarį virsta tikru pragaru: sunaikinama tūkstančiai hektarų pievų, supleška dešimtys gyvenamųjų ir ūkinių pastatų, žūsta žmonės.
Šį pavasarį pirmieji pievų gaisrai užfiksuoti kovo 15 d.: tądien pievos padegtos dvidešimtyje vietų, išdegė apie 19 ha. Prienų rajone nuo degančios žolės užsiliepsnojo namas, be pastogės likę jo gyventojai vos išvengė žūties.
Per žolės gaisrus sunaikinami miškai ir pievų bei miškų gyvūnija: vabzdžiai, voragyviai, ropliai, žolėje perinčių paukščių lizdai su dėtimis. Išdegusiuose plotuose nuskursta dirva, dėl to padidėja vėjo ir lietaus erozija.
Gesinti durpingų pievų ar durpynų gaisrus ypatingai sunku, o degančių durpių dūmai labai užteršia aplinką: į atmosferą išmetami dideli kiekiai anglies ir kitų pavojingų cheminių medžiagų, kenkiančių žmonių sveikatai.
Durpyno gaisro pavojingumą puikiai prisimena Juodupės seniūnija: 2008 m. birželyje Degesynės durpyne buvo kilęs milžiniškas gaisras, apėmęs daugiau nei 100 ha plotą. Seniūnijoje buvo paskelbta ekstremali padėtis, dėl itin nuodingų dūmų porai dienų evakuoti durpyno kaimyninių Onuškio ir kaimų gyventojai. Tiesa, ši nelaimė kilo ne nuo pievų gaisro.
Miškininkai sako, jog lietingi ir drėgni 2010 ir 2011 metų pavasariai leido išvengti didesnių miško gaisrų. Šiemet gaisrų pavojus labai išaugo: kritulių mažai, be to, iki kovo pabaigos žadami giedri orai. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, miškininkai, aplinkosaugininkai ir policijos pareigūnai prašo gyventojų nedeginti pernykštės žolės.
Daugiau šeštadienio “Gimtajame…”
Aldona MINKEVIČIENĖ
