Siekiant atgaivinti apmirusią moksleivių savivaldą buvo pradėti rinkti mokyklų prezidentai. Jie – tarpininkai tarp švietimo įstaigos vadovų ir mokinių. Mažos bendruomenės gyvenimas tarsi atkartoja visos valstybės modelį. Mokyklose pirmąją demokratijos pamoką gavę prezidentai sakė pasisėmę neįkainojamos patirties.
Savivalda apmirusi
Prieš 15 metų “Romuvos” gimnazijos bendruomenė viena pirmųjų rajone nutarė rinkti mokyklos prezidentą.
“Mokinių savivalda tuomet buvo apmirusi. Ilgai svarstėme, kaip ją atgaivinti. Nutarėme išrinkti moksleivių lyderį. Jį pavadinome labai skambiu vardu – prezidentu”, – prisiminė gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Nijolė Zabarskienė.
Išsiaiškinti mokyklos lyderį buvo organizuoti rinkimai. Dalyvauti juose ryžosi 4 kandidatai. Į rinkiminę kampaniją jie įtraukė visą mokyklos bendruomenę.
“Gimnazijos prezidento rinkimai buvo panašūs į Lietuvos prezidento, Seimo ar rajono tarybos rinkimus. Vyko aktyvi kampanija: buvo organizuota dalyvių registracija, vyko slaptas balsavimas specialiai įrengtose kabinose, biuletenius mokiniai metė į urną”, – sakė p. Zabarskienė.
Pasiteisino
Sumanymas pasiteisino. Rinkimų kampanija įnešė mokyklon gyvybės: pertraukų metu skambėjo muzika, agitacinės kalbos, koridorius puošė kandidatų plakatai. Ir moksleiviai, ir pedagogai aktyviai diskutavo apie kandidatus.
Pirmuosiuose “Romuvos” gimnazijos prezidento rinkimuose sėkmė lydėjo Lauryną Dzindzelėtą. Vėliau mokyklos bendruomenei vadovavo Agnė Sabalytė, Ieva Lukošiūnaitė, Loreta Karkaitė. Anot mokytojų, buvusios gimnazijos prezidentės skleidė naujas idėjas, savo mokyklą garsino šalyje. O štai Linas Meškauskas iš visų prezidentų išsiskyrė savarankiškumu, noru įrodyti, kad savarankiški moksleiviai gali labai daug nuveikti.
Gimnazijos pedagogai ne kartą įsitikino, jog nedidelės bendruomenės gyvenimas tarsi atkartoja visos valstybės modelį.
Bene labiausiai visus stebino pradinių klasių moksleiviai. Jie, ne itin pažindami būsimą mokyklos vadovą, ne ką tesuvokdami apie jo veiklą, būdavo aktyviausi prezidento rinkimų dalyviai.
“Pradinukus juokais lygindavome su garbaus amžiaus šalies gyventojais. Juos labai greitai galima sugundyti saldainiais, suvenyrais, smulkiomis dovanėlėmis”, – pasakojo mokytoja N.Zabarskienė.
Kopijuoja
Anot pedagogės, iki šiol prie balsadėžių labiau noriai ateina merginos, tačiau laimėti rinkimus didesnį šansą turi vaikinai. Šios tendencijos nepasikeitė net ir po to, kai Lietuvai pradėjo vadovauti Dalia Grybauskaitė.
Rinkimų kampanijos metu moksleiviai mėgsta kopijuoti galingiausių pasaulio valstybių vadovus. Pavyzdžiui, pastebėję Jungtinių Amerikos Valstijų lyderio Bilo Klintono pomėgį groti saksofonu, “Romuvos” gimnazijos kandidatai į prezidentus surengė saksofonininkų koncertą…
Ne savo rogėse
“Romuvos” gimnazijos savivaldos veikloje pasitaikė ir nesklandumų. Vienas prezidentas, pajutęs, jog atsidūrė ne savo rogėse, pasielgė labai garbingai – atsistatydino. Jį pakeitė kitas gimnazijos lyderis, tačiau ir tas nebaigė kadencijos: išvyko gyventi į Ameriką.
O štai kandidatai į prezidento postą, nepasiekę tikslo, nenukabino nosies ir ieškojo įdomios veiklos. Bene ryškiausias to pavyzdys – Inga Bulovaitė. Jos iniciatyva buvo atgaivinta rajono mokinių savivalda, įkurtas rajono Moksleivių parlamentas, pradėta bendradarbiauti su Lietuvos moksleivių sąjunga, Lietuvos moksleivių parlamentu.
Tarpininkas
Rokiškio Juozo Tūbelio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Vida Papaurėlienė sakė, jog mokyklos prezidentas – tarpininkas tarp moksleivių, mokyklos vadovybės ir pedagogų. Jis organizuoja įvairius renginius, kuria ir įgyvendina projektus, teikia pasiūlymus, kaip kovoti su smurtu, patyčiomis. Prezidentas veda ir mokyklos renginius, nes būtent juose įgyja pasitikėjimo savimi, mokosi dirbti komandoje.
“Kartais prezidentai pasiūlo ir utopinių planų, tačiau kur kas dažniau jie nustebina netikėtomis ir netradicinėmis idėjomis. Niekad nepamiršiu prezidento Ryčio Kazlausko sumanymo mokyklą sušelpti tualetiniu popieriumi”, – pasakojo p. Papaurėlienė. Anot jos, šią akciją reikėtų pakartoti.
Labai aktyvaus prezidento Dainiaus Laužadžio iniciatyva atgijo gimnazijos vidinis kiemelis. Jame moksleiviai ilsisi per pertraukas, čia vyksta įvairūs renginiai. Šis prezidentas ilgai ir kantriai prašė mokyklos vadovų nupirkti naują muzikos aparatūrą. Dainiui pavyko pasiekti savo tikslą.
Aktyviausi J.Tūbelio gimnazijos prezidentai buvo Tatjana Kotliarovaitė, Vaiva Damoševičiūtė, Martyna Adamonytė, Laura Zdanavičiūtė, R.Kazlauskas. Dabartinis gimnazijos abiturientas Robertas Baltrūnas šiais mokslo metais prezidento regalijas perdavė septintokui Martynui Lukošiūnui.
Išlįsti iš dėžės
“Tegul jie žaidžia demokratiją”, – moksleiviams linki Obelių gimnazijos direktorius Jonas Bulovas. Jis šiltu žodžiu mini buvusius šios mokyklos prezidentus Justiną Streikų, Vaivą Šeikutę ir dabartinę gimnazijos lyderę Otiliją Senkevičiūtę.
Anot Obelių gimnazijos pedagogo Žilvino Misiūno, aktyvi mokinių savivalda padeda mokytojams. Moksleiviai daug greičiau suburia bendraminčius, išsako idėjas, kuria projektus ir juos įgyvendina. “Jaunimas drąsiai imasi veiklos, ir jiems tai puikiai sekasi. O mokytojams dažnai sunku “išlįsti iš dėžės”, į naujus sumanymus pažvelgti plačiau ir drąsiau”, – mano p. Misiūnas.
Žaidimas
Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto vidurinės mokyklos pedagogai pirmuosius prezidento rinkimus irgi priėmė kaip žaidimą.
“Tik vėliau suvokėme, jog prezidentas yra dešinioji mokytojo ranka. Kur jis pasisuka, ten nebereikia mokytojų, tėvų pagalbos”, – sakė šios mokyklos direktorė Jolanta Juodinytė.
Seniausios miesto mokyklos bendruomenėje prezidentavo Arūnas Krasauskas, Saulius Zakarka, Karolis Baraišys. Dabartinė mokyklos prezidentė Ingrida Kariniauskaitė.
Laurynas DZINDZELĖTA
Buvęs “Romuvos” gimnazijos prezidentas
Rinkimų kampanija buvo tikrai smagi – kalbėjomės, svajojome, kūrėme ateities vizijas, ruošėme agitacines kalbas, piešėme plakatus, raginančius moks-leivius nelikti abejingus ir dalyvauti rinkimuose. Be abejonės, pasiryžęs šiai kovai tikėjausi laimėti. Mokykla rinkimų kampanijai lėšų neskyrė, rėmėjų irgi nebuvo, kažkaip apsiėjome ir be paramos.
Norėjosi mobilizuoti bendraamžius, mokykloje organizuoti renginius. Kai tapau prezidentu, buvo lengviau bendrauti su mokytojais. Prezidento komanda galėjo tarti tvirtesnį žodį organizuojant mokyklos renginius, diskotekas. Dalyvavau ir šalies mokyklų prezidentų suvažiavime. Jame diskutavome apie tai, kas svarbiausia mokiniams, rengėme rekomendacijas bei patarimus Lietuvos vadovams. Deja, šių dokumentų neišsaugojau. Būtų labai įdomu juos dabar paskaityti. Juk šiandien į moksleiviško gyvenimo problemas gali pažvelgti suaugusiojo akimis, todėl vertinimai gali labai skirtis.
Prezidento rinkimai – tai suaugusiųjų gyvenimo modelio imitacija. Moksleiviui, gyvenančiam gana uždaroje erdvėje, šis žaidimas praplečia ribas ir suteikia daugiau galimybių tobulėti. Visiems patarčiau dalyvauti mokyklos prezidento rinkimuose. Patikėkite, tikrai bus įdomu. O ir prarasti nėra ko.
Vertingiausia prezidento veikloje yra patirtis: diskusijų, organizacinės veiklos, viešo kalbėjimo, atsakomybės prisiėmimo. Renginių organizavimo patirtis pravertė studijuojant. Savo kailiu tuomet patyrėme, jog nelengva organizuoti komercinį renginį, skaudu patirti nuostolį, kurį savo pastangomis tenka kompensuoti.
Vieni moksleiviai norėjo kuo greičiau baigti mokslus ir bėgti kuo toliau nuo mokyklos, o aš priešingai – baigęs dvylika klasių su malonumu į ją grįžtu. Pastebėjau, jog mokykla nuolat keičiasi, į ją atėjo dirbti daug naujų mokytojų. Džiaugiuosi, kad mano mokykla išliko gimnazija.
Vilniaus universitete įgijau verslo administravimo ir vadybos studijų magistro laipsnį. Šiuo metu dirbu antrinėje “Swedbanko” įmonėje. Taigi esu atitolęs nuo visuomeninės veiklos ir pasinėręs į verslą.
Rytis KAZLAUSKAS
Buvęs Juozo Tūbelio gimnazijos prezidentas
Mokinius sudėtinga išjudinti. Jie nenori dalyvauti visuomeninėje veikloje. Vieni savo neveiklumą teisina dideliais mokslo krūviais, laiko trūkumu, kiti pageidauja jau parengtų akcijų, renginių. Mokyklose visada buvo ir bus tokių gudručių, kurie nieko nedirba, tik viską peikia.
Aštrios kritikos man neteko išgirsti, tačiau atmintin įstrigo toks paniekinantis pasakymas: “Mokyklos elitas renkasi į kambarėlį.” Į kabinetą, kuriame posėdžiaudavo mokyklos taryba ir prezidentas, kviesdavome visus, tačiau to niekas negirdėdavo…
Mokyklos prezidento kėdė – tai puiki vieta norintiems aktyvios veiklos. Aš stengiausi suburti aktyvių moksleivių komandą, kuri visuomeninėn veiklon įtrauktų ir kitus mokyklos auklėtinius.
Mokiniai, pamatę mane ir mano pavaduotoją Gailę Baltrūnaitę, juokdavosi: “Ateina prezidentas ir prezidentienė.” Tiesa, mūsų komanda buvo kur kas gausesnė. Jai buvo patikėtas mokinių užimtumas: organizuodavome tradicinius gimnazijos renginius, siūlydavome naujus. Visiems patiko žaidimas “Penktokų iššūkis”. Jame mokiniai ir mokytojai stodavo į protų mūšį.
Iš visų atliktų darbų išskirčiau tualetinio popieriaus rinkimo akciją. Tarpusavyje generuodami idėjas, piktinomės, jog mokyklos tualetuose nėra popieriaus. Taip kilo mintis surengti jo rinkimo akciją. Iš pradžių dauguma ją vertino skeptiškai, tačiau šia akcija dar kartą įrodėme, jog genialumas slypi paprastume.
Šiuo metu Vilniaus universitete studijuoju informologiją. Aktyviai dalyvauju studentų visuomeninėje veikloje – priklausau pasaulyje didžiausiai studentų valdomai organizacijai AIESEC, domiuosi studentų galimybe mokytis užsienyje.
Prieš dvejus metus baigiau gimnaziją, tačiau man ir dabar rūpi jos likimas. Dažnai nueinu į mokyklą, domiuosi, ar po reorganizacijos išliks J.Tūbelio vardas, rūpi tolimesnė šios švietimo įstaigos ateitis. Nutariau į klubą burti šią mokyklą baigusius studentus.
Inga BULOVAITĖ
Buvusi Rokiškio moksleivių parlamento prezidentė
2002 m. mokytoja Nijolė Zabarskienė man pasiūlė važiuoti į tuo metu kuriamą Lietuvos moksleivių parlamentą (LMP) ir jame atstovauti “Romuvos” gimnazijai. Ten nuvykusi sužinojau, kad į LMP bus kviečiami tik rajono ar miesto, o ne pavienių mokyklų atstovai. Grįžusi į Rokiškį ėmiau ieškoti moksleivių atstovybės. Deja, tokios rajone nebuvo.
Mokytoja N.Zabarskienė pusiau juokais, pusiau rimtai pasakė: “Teks tau eiti pas Rokiškio rajono merą ir jam įrodyti, kad rajono jaunimui reikia atstovybės.” Pedagogė, įsitikinusi, jog aš imuosi šios veiklos, man paaiškino, kur, ką ir kaip reikia daryti, ir išleido pas tuometinį rajono vadovą Gediminą Matiekų.
Man teko dalyvauti Rokiškio rajono moksleivių tarybos (RRMT) kūrimo procese. Dalyvavau įvairiuose seminaruose, mokiausi rašyti projektus ir juos įgyvendinti. Vėliau savo patirtimi dalinausi su rajono mokyklų atstovais. Tuo metu apie projektinę veiklą mažai kas žinojo. Vykome į rajono mokyklas, kalbėjomės su mokiniais, skatinome jų iniciatyvą.
Būdama RRMT prezidente daug važinėjau po seminarus, konferencijas. Jose išgirdau lektorių, psichologų įkvepiančias paskaitas apie tai, kaip aktyvia veikla galima daug ko pasiekti, svarbu nebijoti ir tikėti, kad tikrai pavyks. Šios paskaitos įkvėpė visuomeninei veiklai.
Mano nuomone, prezidentams svarbiausia rodyti iniciatyvą, nebijoti veikti, kurti, siekti ir suvokti, jog visko galima išmokti.
Baigusi “Romuvos” gimnaziją, įstojau į Vilniaus universiteto Kauno humanitarinį fakultetą. Studijų metais bandžiau Rokiškyje kurti smulkųjį verslą: atidariau leidybos ir reklamos įmonę.
Pastaruoju metu darbuojuosi Vilniuje, esu įkūrusi privatų vaikų darželį. Visuomeninę veiklą apleidau, nes asmeninės turiu tiek daug, kad vos spėju suktis.
Dalia ZIBOLIENĖ
