Iš daugybės prieštaringų žiniasklaidos pranešimų labai sunku susidaryti išsamų vaizdą, kas darosi Rusijoje. Kuria linkme suka ši šalis? Kodėl tokia agresyvi darosi jos politika?
Majamio universiteto profesorė Karen Davisha savo moksliniame darbe „Putino kleptokratija“ atskleidžia pagrindinius principus, kuriais remiantis reikėtų suvokti dabartinę Rusijos realybę. Pirmiausiai atkreipkite dėmesį į pavadinime esantį žodį – „kleptokratija“ (gr. kleptō – vagiu + kratos – jėga, valdžia) vagių valdžia. Taigi V. Putino valstybė remiasi šiais principais:
1 principas – teisinė valstybė neegzistuoja. Per savo 15 metų valdžioje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sunaikino visas demokratines valdžios institucijas ir pakeitė jas savo tiesioginiu valdymu, kurį pavadino „valdžios vertikale“. Visa valdžia sutelkta vienose rankose, o tai, be jokios abejonės, yra caro laikų – patvaldystė. Parlamento, prezidento rinkimai tapo farsu, kai nelojalūs valdžiai prie rinkimų net neprileidžiami, sričių gubernatoriai skiriami, teismai ir prokuratūra priklausoma nuo valdžios, opozicijos demonstracijos žiauriausiu būdu išvaikomos, demonstrantai ilgiems laikams sodinami už grotų.
Teisė ir padorumas neegzistuoja ir tarptautinėje plotmėje. Putinui galima užgrobti svetimos šalies teritorijas, nesilaikyti tarptautinių sutarčių, kariauti nepaskelbtus karus, neraustant meluoti visam pasauliui;
2 principas – valstybė tarnauja V. Putino ir jo vidinio rato, bet ne žmonių interesams. Rusija darosi feodaline valstybe – 110 milijardierių oligarchų valdo 35 proc. Rusijos turto. Amerika yra lygybės oazė, palyginti su Rusija. 320 tūkst. amerikiečių valdo 30 proc. šalies turto.
Politikos apžvalgininkas Stanislavas Belkovskis tvirtina, kad V. Putinas yra pirmas tarp rusų oligarchų. Jo turtas gali siekti net 70 mlrd. JAV dolerių (184,1 mlrd. Lt). Jis vienas turtingiausių pasaulio žmogumi. Ši neįtikėtina suma yra paremta tvirtinimais, kad V. Putinas turi akcijų trijose didžiosiose naftos ir dujų bendrovėse: 4,5 proc. nacionalinės dujų milžinės „Gazprom“, 37 proc. naftos tiekėjos „Surgutneftegas“ ir 75 proc. naftos prekybos bendrovės „Gunvor“. Šią informaciją paremia faktas, jog Juodosios jūros pakrantėje statoma neapsakomos prabangos Putino rezidencija, kurios statybai jau išleista daugiau kaip 1 milijardas dolerių;
3 principas – žiniasklaidą naudojama žmonių smegenims plauti rafinuotu melu, panašiu į fašistinių laikų Josefo Goebelso propagandą, kuri vis dažniau įvardijama kaip „rašizmas“. Pagal Putino sukurtą mitą prieš Rusiją vykdomas tarptautinis sąmokslas, kuriam vadovauja JAV, o rusai liko vienintelė dvasinga tauta, kuri turi kovoti prieš vakarų moralinį supuvimą, musulmonišką ekstremizmą ir gelbėti rusakalbius visame pasaulyje. Rusijoje beveik neliko nepriklausomų žiniasklaidos priemonių, reiškiančių kitokią nuomonę. Persekiojami visi žurnalistai, kurie rašo apie V. Putino ir jo vidinio rato turtus, baisią padėti žmogaus teisių srityje, korupciją, piktnaudžiavimą valdžia ir kitas blogybes. Tarptautinė žurnalistų federacija (IFJ) skelbia, kad per 15 Putino valdymo metų Rusijoje nužudytas 121 žurnalistas. Nacionalizuotos arba atimtos nepriklausomos televizijos, radijo stotys, laikraščiai. Nuožmiai susidorojama su nelojaliais interneto portalais, kurie priversti persikelti į kitas šalis. Kremlius veržia diržus ir užsienio žiniasklaidos priemonėms: šalies parlamentas pritarė įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama jose iki 20 proc. apriboti užsienio kapitalo dydį. Rusijos prezidento įsakymu sukurtas CNN analogas užsienio žiūrovams – „Russia Today“ („Šiandienos Rusija“), kuris pasižymi trim savybėm: seksualumo apraiškomis, griežtai antiamerikietiška ir antivakarietiška pozicija ir nesibaigiančiu pinigų srautu, plaukiančiu iš Kremliaus. Dūmoje nuspręsta, kad „Russia Today“ 2015 m. iš valstybės biudžeto gaus 400 mln. JAV dolerių;
4 principas – nuosavybės teises nustato V. Putinas. Su savo turtais Rusijoje atsisveikino žiniasklaidos magnatas V. Gusinskis, B. Berezovskis, M. Chodarkovskis, L. Nevzlinas. Tipiškas pavyzdys galėtų būti „Kremliaus bankininku“ vadintas Sergejus Pugačiovas, kuris ilgai laikytas Vladimirui Putinui artimu žmogumi ir kurio pavardė puikavosi Rusijos milijardierių sąraše. Pats S. Pugačiovas pabėgo iš Rusijos tuomet, kai Kremlius nusprendė nacionalizuoti dvi jam priklausiusias moderniausias ir didžiausias laivų statyklas. Paskutinis pavyzdys yra mėginimas užgrobti naftos kompaniją „Bashneft“, kurios savininkas yra 15-tas turtingiausias Rusijos oligarchas V. Jevtušenkovas. Jis buvo apkaltintas neteisėtu privatizavimu, pinigų plovimu, todėl jam tenka mokėti milžiniškas baudas, jam gresia kalėjimas. Šiuo metu V. Jevtušenkovui yra paskirtas namų areštas. Tikėtina, kad jo nemalonumai su teisėsauga baigsis tuomet, kai jis neprašytas atiduos „Bashneft“;
5 principas – nelojalumas baudžiamas turto konfiskavimu, ištrėmimu, kalėjimu ar mirtimi. Didžiausias nuo Šaltojo karo laikų Rusijos susidūrimas su JAV ir Europa, sunkiai nuspėjama Rusijos politika spartina kapitalo bei šviesiausių protų bijančių dėl šalies ateities, nutekėjimą. Ekonomistai prognozuoja, jog iš Rusijos 2014 metais pasitrauks 150 – 200 mlrd. dolerių investicijų. Statistikos duomenimis, per pirmuosius aštuonis 2014 m. mėnesius iš Rusijos emigravo daugiau žmonių (203 659) nei per 3 pastaruosius metus. Iš šalies bėga menininkai, verslininkai, žurnalistai, politikai.
Norint bausti nepaklusniuosius reikalingas didžiulis ir klusnus prievartos aparatas. Kariuomenės ir jėgos struktūrų pertvarka yra vienas iš asmeninių KGB karininko Vladimiro Putino prioritetų, o nuo 2012 metų pradžios išmokos kariškiams padidėjo beveik tris kartus. Kitos jėgos struktūros apmokamos dar geriau. Tikslios Rusijos išlaidos kariuomenei slepiamos, tačiau, naudodami sudėtingą metodiką jas apskaičiavo ekonomistai iš Gaidaro instituto Maskvoje. Vis dėlto pagal realią karinėms reikmėms skiriamų pinigų sumą Rusijai iki Amerikos kaip nykštukui iki milžino – Maskva tam turi 10 kartų mažiau nei Vašingtonas: 70 mlrd. dolerių, palyginti su 740 mlrd. dolerių.
V. Putinas svajojo iki 2020 metų Rusiją paversti viena iš penkių didžiausių pasaulio ekonomikų, tačiau ši valstybė – tai milžinas su silpnomis kojomis iš molio. Kremliui nafta yra pagrindinis pajamų užsienio valiuta šaltinis. Įskaitant ir gamtines dujas jos sudaro 46 proc. Rusijos valstybės biudžeto įplaukų, tačiau naftos kainai drastiškai mažėjant, rublis sparčiai artėja prie rekordinių žemumų. Nuo to laiko, kai V. Putinas tapo prezidentu jis smuko 29 proc. Tačiau propaganda veikia – Putiną valdžioje nori matyti 82 proc. rusų. Šalis sunkiai serga.
Arūnas AUGUTIS
