Nuo seno lietuviai didžiuojasi girių karaliais – briedžiais. Tačiau pastaraisiais metais miškininkams nerimą kelia šių žvėrių populiacijos augimas bei jų daroma žala.
Niokoja
“Pastaruosius trejus metus briedžiai gerokai pakenkė jauniems spygliuočių miškams. Šie stambūs elninių šeimos žinduoliai mėgsta eglių bei pušų žievę, nuskabo pušelių viršūnes. Pakanka briedžiui grybštelėti daugiau nei 20 metų amžiaus eglės žievės, ir pažeistas spygliuotis ateity tiks tik pakuroms: pažeistoje medienoje ilgainiui išplinta puvinys. Tiesa, miško karalius pirmiausia ragaus pušies, o ne eglės…” – sakė Rokiškio miškų urėdijos miškotvarkos inžinierius Julius Adamonis.
Rokiškio girininkijos girininkas Ričardas Mieliauskas aprodė šį pavasarį briedžių nuniokotą Apūniškio miško (Juodupės sen.) jaunuolyną.
“Šis miškas buvo visos mūsų girininkijos pasididžiavimas. Jo 9 ir 11 metų pušynėlius kaip pavyzdinius rodydavome kitų rajonų kolegoms. Tačiau šių metų pavasarį viskas apsivertė aukštyn kojomis: briedžiai pušyną paliko lyg po karo”, – pasakojo p. Mieliauskas.
Per porą naktų šie girių karaliai suniokoja tai, ką miškininkai puoselėja metų metus. Spygliuočių jaunuolyną užveisti yra labai sunku: lauką būtina nupurkšti herbicidais, tinkamai paruošti dirvą, sodinukus ir net 8-10 metų medelius tepti repelentais, atbaidančiais nuo stirnų. Jaunus pušynus reikia šienauti bent du kartus per metus (iki medeliams sukanka 5 metai): negaudama saulės pušelė miršta.
Bene didžiausia žala Apūniškio miškui buvo padaryta 2010 m.: briedžiai nuniokojo 15 metų jo pušynėlį. 2011 m. nukentėjo Želtoniškio miško (Rokiškio kaim. sen.) eglynai: 1,6 ha plote buvo pažeista apie 30 proc., 1,7 ha plote – tiek pat medžių.
Mažinti populiaciją
Girininkas R.Mieliauskas, vaikščiodamas po Apūniškio miško 11 metų pušynėlį, rodė briedžių sužalotus medelius. Sveikos pušelės viršūnė yra tiesi ir ilga. O štai nuniokoto jaunuolyno vaizdas kitoks: vietoj medelio grakščios viršūnės styro kuokštas šakelių.
Anot p. Mieliausko, vienintelis būdas gelbėti jaunuolynus – mažinti briedžių populiaciją. Tuo turėtų pasirūpinti medžiotojų būreliai.
Briedžiai – migruojantys gyvūnai. Rokiškio girininkijos prižiūrimuose miškuose jie lankosi žiemą ir pavasarį. Šių metų pradžioje Apūniškio miške p. Mieliauskas pastebėjo keturis girių karalius.
Žala
Rokiškio miškų urėdijos miško atkūrimo ir apsaugos inžinierius Kastytis Kuodis, paklaustas apie žvėrių daromą žalą miškams, sakė: “Briedžiai ir kiti kanopiniai žvėrys kiekvienais metais suniokoja vis daugiau miško. Urėdijos darbuotojai imasi įvairių apsaugos priemonių: jaunus medelius tepa žvėris atpaidančiais repelentais, apjuosia apsauginiais skydeliais, o labiausiai pažeidžiamus plotus tveria tvoromis. Kasmet apsaugoma 400-450 ha urėdijos miško. Jei miškininkai nesiimtų šių priemonių, Lietuvoje teaugtų lapuočiai miškai.”
Anot p. Kuodžio, Rokiškio miškų urėdijos valstybinius miškus žaloja ne tik žvėrys, bet ir vėjovartos, sniegolaužos. Medžius apninka vabzdys skydamaris: medis numeta spyglius, ima džiūti, atsiranda sąlygos plisti parazitiniams grybams.
Natūralus reiškinys
Rokiškio miškų urėdijos miško apsaugos inžinieriaus Juozo Davainio nuomone, briedžių populiacija šalyje nėra didelė, o jų miškams daroma žala – natūralus reiškinys. Miškininko teigimu, šie žinduoliai nuniokoja nedidelius miškų plotus. Net tuomet, kai jie sunaikina visą jaunuolyną, urėdijos valstybinių miškų mastu tai nebūna labai didelis nuostolis.
1992 m. šalies valdžia prakalbo apie briedžių žalą miškams. Tuoj pat buvo imtasi veiksmų jų populiacijai mažinti. Tais metais vien mūsų rajone buvo leista nukauti per 200 briedžių. Panašiai tiek ir sumedžiota. Pastaraisiais metais rajono miškuose sumedžiojama iki 22 briedžių.
Elniai
Miškininkas J.Davainis įsitikinęs: nerimauti turime ne dėl briedžių, o dėl elnių spygliuočiams daromos žalos. 1980 m. vos kelios rajono girininkijos galėjo pasigirti jų plotuose gyvenančiais šiais šakotaragiais, o pastaraisiais metais jų gausu kiekvienoje girininkijoje.
“Ar kada susimąstėte, kodėl miškuose nepastebime elnių, nors jų yra labai daug? Elnias, kitaip nei briedis, yra nepaprastai apsukrus žvėris. Sumedžioti jį – tikras iššūkis”, – sakė p. Davainis.
Dažniau tykoti
Rokiškio rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo, patyrusio medžiotojo Vidmanto Bražiūno nuomone, mažinti briedžių populiacijos nereikia, nes ji nėra didelė.
Rajono medžioklių duomenimis, šiais metais rajono miškuose aptikti 384 briedžiai. Vedėjo nuomone, realiai šių gyvūnų yra perpus mažiau: briedžiai migruoja, todėl keli medžiotojų būreliai gali priskaičiuoti savo plotuose tuos pačius žvėris.
“Medžiotojų klubas, neturintis 2 500 ha vientiso medžiojamų miškų masyvo, negali gauti licencijos briedžiams medžioti. Išimtys daromos tik gavus pranešimų apie miškui padarytą žalą”, – sakė p. Bražiūnas.
Norbertas BYČKOVSKIS
