Pastarųjų dienų trumpalaikis lietus, anot Rokiškio miškininkų, tarsi rasa po vėsios nakties: miškus kankina tokia sausra, kad net drėgnesnėse teritorijose samanos po kojomis traška, lyg eitum per laužavietę. Pakaktų mažiausios kibirkšties – ir pražūtingas gaisras akimirksniu liepsnose paskandintų ištisus medynus. Draudimas gyventojams lankytis rajono miškuose priimtas pačiu laiku. Ar žmonės šio reikalavimo paiso?
Skersai rajono miškų
Šią savaitę Rokiškio miškų urėdija ir rajono aplinkos apsaugos agentūra organizavo reidą, kurio metu aplankyti patys sausiausi bei poilsiautojų pamėgti miškai nuo Kiemiškių (Juodupės girininkija) iki gamtos perlu tituluojamos Girios (Kamajų girininkija).
„Laimė, kad dėl sausros miškuose nėra grybų,“- sakė urėdijos miško želdinimo inžinierius Kastytis Kuodis, vaikščiodamas po perdžiūvusią Plunksnočių miško paklotę. Šis miškas – vienas grybingiausių rajone, bet net kantriausios voveraitės sulindo giliai į samanas arba išdžiūvo lyg būtų kepinamos ant laužo. Prie šio miško gyvenantis medžio skulptorius, aistringas grybautojas Robertas Žaliukas sakė, kad tokio tuščio miško rugpjūčio pabaigoje jis dar nėra matęs: net gausiose kazlėkų augimvietėse grybo nė kvapo, o ką jau kalbėti apie orams įnoringesnius baravykus!
Šio miško kirtavietėje, kur pavasarį rajono policijos pareigūnai pasodino eglaites, anot K. Kuodžio, situacija nėra labai prasta: tik pačioje atokaitoje ant kalniuko dalis sodinukų žuvo. O pelkingame plote eglaitės prigijo ir dar dabar galima užčiuopti šiek tiek drėgmės.
Kalvotame ir smėlingame Kiemiškių miške, kuris, anot K. Kuodžio, vienas sausiausių Juodupės girininkijoje, žmonių – kaip iššluota, tik keliukais pravažiuoja vienas kitas automobilis. Čia žemuogių ir mėlynių sezonas baigėsi, o bruknynais šis miškas nepasižymi.
Miško apsuptyje prie Miliūnų ežero poilsiavo kelios jaunos šeimynos. Vyresnioji valstybinės aplinkos apsaugos inspektorė Irina Andriuškevičienė ir K. Kuodis jiems paaiškino, jog mašinas reikia statyti pakelėje, ne ant miško paklotės. Poilsiaujančios šeimos sakė žiną, kad dėl sausros laužų kūrenti negalima net įrengtose laužavietėse. Poilsiautojai patikino, kad tarp jų nėra rūkančiųjų.
Girioje ir aplink ją –
žmogaus nė kvapo
Dėl gausybės augalų ir gyvių, įrašytų į Raudonąją knygą, Lietuvos gamtos karūna ir perlu vadinamoje Girioje ir medynuose apie ją – žmonių nesutikome. Daugybę saugomų teritorijų jungianti, Sartų regioniniam parkui priskiriama giria driekiasi 936 ha. Giria mokslininkams – lyg tyrinėjimų gyvoji laboratorija, į kurią eilinis žmogus apkritai neturi teisės įkelti kojos, ne tik per sausrą. „Tik bebrų atsiginti negalima. Vos spėja parko darbuotojai užtvankas išardyti, keturkojai statybininkai juos vėl susirenčia ir tvenkia mišką. Net ir dabar, kai upelis beveik išdžiūvęs, pakelės patvenktos“, – dėstė K. Kuodis.
Sartų ežero pakrantėse, kur miškininkai yra įrengę kelias atokvėpio vietas, vidury savaitės lankytojų nebuvo. Tačiau laužavietės bylojo, jog poilsiautojai čia viešėjo neseniai. O savaitgalį, kuriam pranašaujamas puikus oras, anot miškininko, šios atokvėpio vietos būna poilsiautojų užgultos.
Uždrausti visko neįmanoma
Pasak K. Kuodžio, dabar, kai sausra tebealina miškus, pavojinga net menkiausia kibirkštis. „Viena nuorūka ar iš automobilio dujų išmetamojo vamzdžio ant paklotės iškritusi kibirkštis gali sukelti pragarišką gaisrą“, – dėstė miškininkas, brisdamas per saulės raudonai nuspalvintus mėlynojus. Anot jo, visiškai uždrausti įkelti koją į mišką – neįmanoma. Nors miškų prieigose įrengti lankyti miškus draudžiantys ženklai, bet, kaip byloja praktika, draudimų paiso ne visi. Uogautojai, šiuo metu renkantys bruknes, o po dienos kitos – ir spanguoles, prisipažįsta: apie draudimą žino, bet į miškus eina, nors ir rizikuoja užsidirbti nemenką baudą. Žmonės tikino paisantys miško saugos nuo gaisrų reikalavimų.
Gaisringumas nemažėja,
lietaus debesų – vos vienas kitas
Rokiškio urėdijos miškuose šią savaitę fiksuojamas IV klasės gaisringumas. Iki aukščiausio pavojaus – V klasės gaisringumo, tetrūksta labai nedaug. Didžiausias gaisrų pavojus yra kaimyniniuose Anykščių miškuose, dalyje Utenos, Ukmergės ir Radviliškio urėdijų bei vidurio ir pietinėje šalies dalyje.
Ilgesnio ir gausesnio lietaus, galinčio atgaivinti išdžiovintą miško paklotę, dar teks palūkėti.
Rokiškio miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas miškininkų vardu iš visos širdies prašo gyventojų nesilankyti miškuose, miškingose vietovėse nekūrenti laužų, nerūkyti.
Pastebėjus gaisrą miške ar netoli jo, būtina kuo skubiau apie tai
pranešti telefonu 112,
pagal galimybes bandyti ugnį užgesinti.
***
Urėdijos medelynui – respublikinė apžiūra
Šalies valstybinių miškų medelynus vizituoja kompetentinga komisija, vykdanti respublikinę apžiūrą. Rokiškio miškų urėdijos medelynas komisijos, sudarytos iš Aplinkos ministerijos, generalinės miškų urėdijos, Valstybinės miškų tarnybos, miškininkystės mokslininkų ir gamybininkų, dar tik laukia.
Komisijai išsiųsti visi reikalingi dokumentai ir parengiamoji informacija. J. Adamonis sakė: „Preliminariai surinkome 75 balus iš 100 galimų. Aukščiausius balus gavome už taikomą sodmenų auginimo agrotechniką, priežiūrą ir kokybę. Artimiausiu metu urėdijos planuose – medelyno darbininkų darbo sąlygų gerinimas, pažangesnės medelyno technikos įsigijimas, sovietmečiu darytos medelyno laukų hidromelioracijos sistemų kapitalinio remonto investicijos.“
Medelynus inspektuojančios komisijos pirmininkė, GMU miškų atkūrimo ir apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Eglė Mankevičienė „Gimtajam…“ sakė, jog paskutinį kartą šalies urėdijų medelynai vertinti 2008 m. Todėl šiųmetės apžiūros tikslas – įvertinti medelynų veiklos prioritetus, apimtis, modernizavimo pokyčius, gamybos optimizavimo perspektyvas. Pirmininkė sakė, jog komisijoje dirba labai kompetentingi nariai – miškininkystės sričių mokslininkai ir praktikai, nebus pasitarimų už uždarų durų: „Viską apžiūrėsime savo akimis ir teiksime vertinimus, pasiūlymus, ką galima keisti, ko atsisakyti ir ką – optimizuoti.“ Visus 37 urėdijų medelynus planuojama apžiūrėti per rugsėjį-spalį. Artimiausiu metu komisija vizituos Dzūkijos regiono medelynus. Kada ji apsilankys Rokiškyje, tikslios datos dar nėra. Tačiau jau aišku, kad tą pačią dieną bus inspektuojami Rokiškio, Zarasų ir Ignalinos miškų urėdijos medelynai. Pasak komisijos pirmininkės, Rokiškio urėdijos medelynas, užimantis apie 80 ha teritoriją, priskiriamas prie didesnių.
GR inform.
***
Išradingas medžioklės scenarijus
Prieš pavojų keliančius vilkus medžiokliai imasi netradicinių medžioklės būdų.
Neįtikėtinai suįžūlėję vilkai šokiruoja savo elgsena. Kamajų girininkas ir „Energetiko“ medžioklės klubo vadovas Sigitas Markevičius sako, jog per jo ilgą medžiotojo patirtį tokio šių plėšrūnų išdrąsėjimo dar neteko patirti.
„Kaimyno dešimt avių per du kartus vilkai papjovė visai prie mano sodybos teritorijos aptvaro. Petrošiškio kryptimi važiavę žmonės matė per kelią, visai netoli ežero, bėgančius du didžiulius vilkus. Ir pats ne kartą mačiau šio kaimo teritorija slampinėjančią 5-7 vilkų gaują. Aukštakalnių kaimo žmonės pasakojo, kad namų kieme veršelį draskę vilkai nereagavo į gyventojų šūkavimus, šviesas ir triukšmą. Grybautojų pamėgtame Salagiryje taip pat ne kartą pastebėta vilkų gaujų. Gerai, kad šiemet grybai dėl sausros neauga“, – siaubą primenančiais vaizdais plėšrūnų suįžūlėjusį elgesį komentavo miškininkas. Pasak jo, vilkų medžiojimo skaičių ribojanti tvarka gali privirti didelės bėdos – sparčiai gausėjanti šių plėšrūnų populiacija jau gresia ne tik galvijams, bet ir žmonėms.
S. Markevičius sakė, jog artimiausiomis dienomis medžiokliai rengs pilkiams „pirtį“, bet sumedžioti atsargius ir protingus vilkus nėra paprasta. Į žmonių ganyklas ir sodybas vis drąsiau įjunkančius plėšrūnus bandys privilioti neįprastu metodu: vilkus masins šviežiai paskerstos avies kailio iškamša ir gyvai imituojamu gyvūno garsu. Mūsų rajonui iki spalio 14 d. papildomai leista sumedžioti keturis vilkus, nors, medžiotojų manymu, šis skaičius turėtų būti didesnis 2-3 kartus.
Leidimai sumedžioti 4 vilkus išduoti septyniems medžiotojų klubams ir būreliams, kurių medžioklės plotai išsidėstę šiemet labiausiai vilkų pamėgtose teritorijose: „Jūžintų“, „Energetiko“, „Alsetos“, „Miškų urėdijos“, „Atžalyno“, „Salagirio“ ir „Šetekšnų“.
GR inform.
***
Į urėdijos miškus vagys neįsisuko
Rokiškio miškų urėdijos valdomus miškus medienos vagišiai šiemet aplenkė. Urėdijos vyriausiasis miškininkas Julius Adamonis sakė, jog per pirmąjį pusmetį juose nenustatyta neteisėtų kirtimų ir medienos vagysčių. Tačiau kitoms šalies urėdijoms nuostolių dėl neteisėtos veiklos išvengti nepavyko.
Kaip skelbia generalinė miškų urėdija, per šių metų du ketvirčius nustatyti 158 neteisėto miško kirtimo atvejai, kurių metu iškirsta 3475 kub. m medienos. Valstybiniuose miškuose fiksuoti 83 neteisėti miško kirtimo atvejai, iškirsta 775 kub. m medienos (48 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį). Privačiuose miškuose nustatyti 75 neteisėti miško kirtimo atvejai, iškirsta 2700 kub. m medienos (47 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį). Rajono privačiuose miškuose šiemet nustatytas vienas pažeidimas, dėl jo iki šiol tebevyksta teisminiai ginčai.
Šalies valstybiniuose miškuose šiemet nustatyta 14 pagamintos miško produkcijos grobimo atvejų, pavogta 147 kub. m medienos (2014 m. per tą patį laikotarpį nustatyta 16 miško produkcijos grobimo atvejų, pagrobta 346 kub. m medienos).
Per pirmąjį š. m. pusmetį šalies miškų neteisėtais kirtimais padaryta 481,7 tūkst. Eur žala aplinkai. Už neteisėtus miško kirtimus bei kitus Miškų įstatymo pažeidimus administracine tvarka nubausti 448 asmenys, jiems paskirta 34 tūkst. Eur baudų.
GR inform.
**
Miškai laukia auditorių
Ateinančią savaitę Rokiškio miškų urėdijos valdomi valstybiniai miškai laukia auditorių. Šio audito tikslas – įvertinti miškų sertifikavimo standartų laikymąsi.
Miškų sertifikavimas – priemonė, užtikrinanti miškų saugojimą skatinant atsakingą jų atkūrimą ir naudojimą. Teisingai valdomas miškas privalo atitikti aplinkosauginius, socialinius ir ekonominius standartų aspektus: užtikrinti ilgalaikį medienos šaltinio išlikimą bei produktyvumą, įgyvendinti biologinės įvairovės išsaugojimui svarbias priemones ir kt.
Rokiškio miškų urėdijai priskirti valstybiniai miškai pradėti sertifikuoti 2004 m. siekiant suderinti ekonomines ir gamtosaugines ūkininkavimo sąlygas ir patvirtinti, kad miškai tvarkomi bei naudojami laikantis tarptautinių principų ir kriterijų. Juos tarptautinės nevyriausybinės organizacijos periodiškai peržiūri ir koreguoja. Tai yra vertinimo pagrindas, siekiant nustatyti, ar įmonės ūkininkavimas miškuose atitinka atsakingo jų tvarkymo reikalavimus, bei užtikrinti sertifikuotų miško produktų pasiūlą medienos rinkose.
Pagal reikalavimus miškų urėdijoje atliekamas kasmetinis auditas, kurio metu tikrinama, ar ištaisyti neatitikimai, kurie buvo nustatyti prieš tai atlikto audito metu. „Morališkai esame prisiėmę aukštą įsipareigojimą: trijų paskutinių auditų metu jokių neatitikimų nebuvo nustatyta“, – sakė urėdijos vyriausiasis miškininkas Julius Adamonis.
GR inform.
Aldona Minkevičienė
